REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savivaldos, Vyriausybės ir verslo sinergija gali padėti sėkmingai atgaivinti regionų ekonomiką. Apie tai pirmadienį buvo kalbėta Šiaulių ekonomikos forume.

Savivaldos, Vyriausybės ir verslo sinergija gali padėti sėkmingai atgaivinti regionų ekonomiką. Apie tai pirmadienį buvo kalbėta Šiaulių ekonomikos forume.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar BVP vienam gyventojui Lietuvoje siekia 72 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Per kelerius metus, dėl augančios ekonomikos ir mažėjančio gyventojų skaičiaus, galime pasiekti 75 proc., tada ES paramos, dabar sudarančios daugiau nei ketvirtadalį mūsų biudžeto, tiek nebeturėsime. 2020 m., prognozuojama, pensininkų skaičus išaugs 7 proc., o darbo jėgos sumažės 150 tūkstančių. Sudėję visus šiuos aspektus, turime rasti būdų, kaip sukurti regione ekonominį stuburą, kuris paskui taptų tvarios plėtros garantu. O tam būtina Vyriausybės, savivaldos ir vietos verslo sinergija”, - Šiaulių ekonomikos forume pirmadienį sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

REKLAMA

Šiauliuose ekonomikos forume dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, ūkio ministras Evaldas Gustas, „Versli Lietuva“ vadovas Mantas Nocius, verslo organizacijų, regionų savivaldos ir švietimo įstaigų atstovai, kurie diskutavo dėl priemonių, kurios galėtų prikelti Šiaulių regiono ekonomiką.

„Niekas kitas, tik verslas gali prikelti Šiaulių regioną, o LPK, kartu su kitomis organizacijomis stengsis padėti. Jau sudėliota programa kaip tai bus daroma padedant ieškoti rinkų, investuotojų, plėstis eksporto galimybes, skatinti žmones imtis verslumo“, - sakė R. Dargis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, Šiauliai yra geras mikrovalstybės pavyzdys: turintis savo universitetą, pramonę ir aktyviai veikiančią savivaldą ir gali padidinti savo ekonomikos pajėgumus.

„Trūksta tik pagrindinio dalyko – savivaldos, verslo ir švietimo sistemos sinergijos. Valstybė turi būti pasiruošusi prisidėti sutvarkydama reikalingą infrastruktūrą, savivalda - rasti būdą kaip atliepti verslo lūkesčius, kad įmonės galėtų plėstis, įdarbinti daugiau žmonių. Kad būtų ruošiami tie specialistai, kurie nesunkiai ras darbą. Bet visam šitam darbui reikia labai stiprios ir iniciatyvios savivaldos“, - sako R. Dargis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sėkmingai išbandytas ekonomikos skatinimo modelis galės būti taikomas ir kituose regionuose. Šiaulių pramonininkų asociacija savo ruožtu siūlo ieškoti didesnių galimybių eksportui, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, kaip ruošti ir motyvuoti IT ir kitų patrauklių profesijų specialistus likti Lietuvoje.

BVP, tenkantis vienam gyventojui Šiaulių apskrityje sudaro 77,2 proc. šalies vidurkio, kas yra 1,8 karto mažiau nei pagal šį rodiklį pirmaujančioje Vilniaus apskrityje (142,5 proc. šalies vidurkio). Nors nedarbas apskrityje yra mažesnė nei šalies vidurkis (11,8 proc.) ir siekia 7,9 proc., tačiau demografinės tendencijos nedžiugina.

REKLAMA

Tačiau augant pramonės eksporto užsakymams, stiprėjant vidaus rinkai bei gerėjant investicijų rodikliams, Šiaulių apskrities ekonomika pastaruoju metu demonstruoja pozityvią augimo tendenciją – per paskutinius tris metus Šiaulių apskrities BVP (neeliminavus kainų įtakos) padidėjo 9,2 proc., kas yra vienas sparčiausių augimo tempų Lietuvoje.

Didelės įtakos Šiaulių ekonomikai turi pramonė, kuriai tenka 25 proc. apskrities BVP. Reikšmingos įtakos Šiaulių apskrities vystymuisi turi vidaus prekyba ir transportas, kuriems tenka trečdalis viso apskrities BVP. Palyginti su šalies ūkio vidurkiu, Šiaulių apskritis gali pasigirti itin gerai išvystytu žemės ūkio sektoriumi, kuriam tenka 10,5 proc. viso BVP (šalies ūkio vidurkis siekia tik 4 proc.). Pramonės, vidaus prekybos bei transporto indėlis į BVP Šiaulių apskrityje atitinka šalies vidurkį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų