Nuo pat 1996-ųjų, kai „Škoda“ ryžosi atgaivinti „Octavia“ vardą, netrukus šis kompaktinės klasės automobilis tapo europiečių numylėtiniu, bei gamintojo bestseleriu. Pardavus daugiau nei 7 mln. egzempliorių visame pasaulyje, iš kurių daugiau nei 2,5 mln. vienetų sudarė trečios kartos modelis, 2019-ųjų lapkritį „Škoda“ išdidžiai pademonstravo iš pagrindų pasikeitusią, ketvirtą modelio kartą kartą, su kuria gamintojas siekė įžengti į naujausių technologijų amžių.
Tai buvo pirmasis bendrovės modelis galėjęs turėti projekcinį ekraną, šūsnį pažangiausių vairavimo asistentų, pradedant sistema, kuri automatiškai pakeičia automobilio važiavimo trajektoriją, siekiant išvengti susidūrimo ir baigiant sistema, kuri žioplinėjančius vairuotojus įspėja apie galimą pavojų atidarant automobilio dureles.
DIZAINAS
Laikydamasi ilgamečių „Škoda Octavia“ gamybos tradicijų, naujasis modelis gaminamas su hečbeko ir universalo kėbulo tipais. Be to, variklių gamoje buvo eilė skirtingų pasirinkimų: benzininė, dyzelinė, hibridinė ir netgi versija su gamtinių suslėgtų dujų įranga.
Visa tai buvo apvilkta visiškai nauju rūbu – tiesiogine žodžio prasme. Automobilis buvo sukurtas ant modernizuotos, modulinės „Volkswagen Group“ koncerno platformos, kurios pagrindą naudojo ne tik „Škoda“, bet ir eilė kitų modelių: „Audi A3“, „Seat Leon“ ir „Volkswagen Golf“.
Jeigu drąsių dizaino sprendimų naujame modelyje nebuvo, liniuotes ir skriestuvus naudojantys inžinieriai turėjo daugiau ryžto keičiant automobilio išmatavimus. Sulig ketvirtos kartos modeliu, „Octavia“ tapo truputėlį didesnė už savo pirmtaką.
Nors hečbeko ir universalo kėbulo ilgis yra identiškas (4689 mm), tačiau universalas yra 22 mm ilgesnis už savo pirmtaką, o hečbekas – 19 mm. Kita vertus, nepriklausomai nuo kėbulo tipo, abi „Octavia“ versijos tapo 15 mm platesnės.
Žvelgiant iš šono, naujasis modelis neatrodo, jog būtų išstypęs į visas įmanomas puses, tačiau elementarūs faktai sako kitką. Hečbeko bagažinės tūris išaugo 10 litrų, iki 600 litrų, o universalo – 30 litrų, iki 640 litrų. Be to, pakitęs automobilio dydis leido dar labiau padidinti ir taip džiuginančiai erdvų automobilio saloną. Pavyzdžiui, gale sėdinčių keleivių keliams skirta erdvė padidėjo 78 mm.
Už ganėtinai lengvai atpažįstamo automobilio veido taip pat slypi reikšmingas „Škoda“ dizainerių pasiekimas. Dėl itin aptakios priekinės dalies, tiek hečbekas, tiek universalas pasižymi klasėje geriausiomis aerodinaminėmis savybėmis.
„Škoda Octavia“ oro pasipriešinimo rodiklis siekia 0,24 (Cd), o universalo – 0,26 (Cd). Panašų rodiklį šiandien gali pasiūlyti „Hyundai Ioniq“, „Tesla Model S“ ar „BMW iX“.
Atkreipkite dėmesį:
- Netolygūs tarpai tarp kėbulo detalių anksčiau išduodavo prastai suremontuoto automobilio darbus. Vis dėlto, su šia „Octavia“ modelio karta tai yra ganėtinai normalus, bet nemalonus reiškinys.
- „Škoda Octavia“ savininkus kamuoja įvairūs elektronikos gedimai. Prietaisų skydelyje gali netikėtai atsirasti vienas ar keletas įspėjamųjų pranešimų. Pasitaiko atvejų, kai pradeda streikuoti pagalbinės vairavimo sistemos. Įprastai, šias problemas išsprendžia programinės įrangos atnaujinimai. Visai kitais atvejais reikia atlikti kompiuterinę diagnostiką, kuri leistų pažvelgti giliau.
- „Škoda Octavia“ automobiliai taip pat turi dar vieną erzinantį trūkumą – ne visuomet veikiančią pagalbos iškvietimo sistemą „eCall“.
- Atkreipkite dėmesį ar priekiniuose ir galiniuose žibintuose nėra drėgmės ar net vandens. Minimalus kondensato kiekis yra normalus reiškinys, tačiau bet kas, kas peržengia normalumo ribas turėtų paskatinti kreiptis į gamintoją (jeigu yra garantija) arba ieškoti specializuotų dirbtuvių.
- Jeigu automobilis turi LED matricos žibintus, patikrinkite ar abudu žibintai yra tinkamai sureguliuoti. Įprastai, vienas iš dviejų žibintų šviečia per aukštai.
INTERJERAS
Automobilio salonas yra ta vieta, kur „Škoda Octavia“ pasikeitė labiausiai. Jeigu anksčiau gamintų modelių interjeras priminė švelnią, saikingą evoliuciją, tai ketvirtos kartos modelyje skaitmenizacija pasirodė visu gražumu.
Naujame modelyje (išskyrus bazinę versiją), daugelį funkcijų reikės valdyti naudojant 10 colių jutiklinį ekraną – visai kaip „Seat Leon“ ar „Volkswagen Golf“. Nors „Škoda“ paliko keletą fizinių mygtukų, kurie veikia kaip tramplinas link tam tikros funkcijos, tačiau tai nepadeda norint pateisinti „Volkswagen Group“ koncerno sprendimų.
Prie naujovių nepratę vairuotojai, tik įsėdę į automobilio vidų, iškart jausis šiek tiek pasimetę, bei norės ieškoti instrukcijų knygelės.
Vėlgi, visos versijos, išskyrus bazinį „Active“ įrangos lygį, standartinėje įrangoje turi skaitmeninį prietaisų skydelį, tačiau naujoji jo versija turi iš pagrindų pakeistą informacijos rodymo struktūrą. Jeigu anksčiau visa informacija buvo suskirstyta į keletą skyrių, dabar visa informacija sumesta į vieną krūvą.
„Škoda“ taip pat nusprendė, jog norint iš naujo nustatyti vidutines degalų sąnaudas ar kitus parametrus, anksčiau užtekdavo paspausti vieną, konkretų, ant vairo esantį mygtuką ir tiesiog jį palaikyti ilgiau. Naujame modelyje tai neveikia. Norint tai padaryti reikia knaisiotis po tuziną skirtingų meniu, kol visa ši beprotybė išsemia visą kantrybės puodą.
Įdomesnių funkcijų arsenale – klimato kontrolės valdymo parinktys, kurios leidžia pasakyti ką norite konkrečiai daryti: susišildyti rankas, atvėsinti kojas ar pašalinti drėgmę iš automobilio salono.
Iš pažiūros užknisanti multimedija nėra tas sprendimas, dėl kurio vertėtų visapusiškai atsisakyti „Škoda Octavia“ įsigijimo. Juolab, bendras pojūtis sėdint už „Škoda Octavia“ vairo yra žymiai geresnis negu kituose automobiliuose, naudojančiuose tą pačią platformą. Pavyzdžiui, „Audi A3“.
Vis dėlto, kaip ir „Audi“ atveju, kiekviename salono milimetre kyla įtarimas, jog anksčiau gamintos „Octavia“ solidumas buvo paaukotas siekiant sumontuoti skaitmeninius ekranus ar paviršutiniškai atrodančius paviršius. Pavyzdžiui, po centriniu ekranu esanti mygtukų juosta atrodo pigi ir trapi, o kiti interjero elementai retkarčiais skleidžia girgždesius, kurie anksčiau nebuvo būdingi „Škoda Octavia“ automobiliuose.
Kita vertus, automobilyje netrūksta „Simply Clever“ vardu pavadintų sprendimų. Nors jie nėra akivaizdūs, tačiau automobilį eksploatuojant kasdien, kiekvienas iš jų gali pasirodyti šaunus ir malonus.
„Škoda Octavia“ yra vienas iš nedaugelio lengvųjų automobilių, turinčių patogų „Adblue“ skysčio užpylimo vamzdelį, kuris leidžia „Adblue“ baką papildyti naudojant sunkvežimiams skirtą antgalį. Priekinių sėdynių atlošuose taip pat yra dvi kišenėlės, skirtos išmaniems telefonams.
Galvojantiems apie gale sėdinčių keleivių komfortą, „Škoda“ siūlė užsisakyti didesnius galvos atlošus ir papildomą antklodę.
Atvėrus bagažinės dangtį, ten rasite „SigmaQuick“ tipo bagažinės tinklelius, kurie dabar yra patogesni naudoti, o pakėlus bagažinėje esantį dangtį (hečbeke) – ten rasite daugiafunkcinę dėtuvę, kurioje, pavyzdžiui, galima pasidėti savo paltą. Iš viso automobilyje yra 28 „Simply Clever“ sprendimai.
Atkreipkite dėmesį:
- Variklio radiatorius gali veikti net ir tada, kai užgesinate variklį. Taip, dažniausiai, būna dėl to, jog vyksta kietųjų dalelių filtro valymo procesas.
- „Škoda Octavia“ automobilių vairuotojus nuolatos kankina alyvos lygio jutiklio problemos. Problema slypi ne tik pačiame daviklyje, bet ir programinėje įrangoje.
- Stringanti, ne visada iš pirmo karto įsijungianti multimedija – dažnas reiškinys. Kaip ir įvairūs „Bluetooth“ bei „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ sąsajų sutrikimai.
- Kadangi daugelis funkcijų buvo perkeltos į multimedijos ekraną, dėl programinės įrangos sutrikimų, tam tikros funkcijos tiesiog pradingsta ir vėliau atsiranda. Šias problemas padeda išspręsti sistemos perkrovimas arba programinės įrangos atnaujinimas.
- Pirkdami automobilį patikrinkite ar galinio vaizdo kameroje nesikaupia drėgmė.
VALDYMAS
Ištisos „Škoda Octavia“ modelių kartos pasižymėjo tokiomis pačiomis manieromis kelyje ir nenuostabu, jog ketvirtoji „Octavia“ karta siekia išlaikyti tęstinumą, siekdama patenkinti daugelio vairuotojų poreikius. Kadangi didžioji dauguma „Octavia“ savininkų retai bando „Škoda“ automobilį išstumti iš komforto zonos ribų, tačiau „Volkswagen Group“ koncerno naudojama platforma leidžia užtikrinti, jog daugelis vairuotojų tiesiog nepatirtų neigiamų pojūčių, tačiau tikėtina, jog sėdėdami prie vairo jie taip pat nepatirs to, dėl ko pradėtų kutenti pilvą.
Trumpai tariant, automobilis nesiūlo dinamikos apie kurią, galbūt, svajoja tradiciniai benzingalviai, tačiau čekiškas modelis turi gebėjimą būti velniškai universaliu chameleonu, todėl „Octavia“ yra vienas iš tų automobilių, kurį yra labai lengva vairuoti.
Tik nesusidarykite įspūdžio, jog neįpareigojantis ir pastangų nereikalaujantis valdymas turi ką nors bendro su malonumu. Nors „Škoda“ moka kurti automobilius, kuriuos yra malonu vairuoti, tačiau standartinių versijų atveju, inžinierių prioritetai buvo kitokie, ir tai suprantama.
Kalbant apie vairavimą, visos „Octavia“ versijos yra vienodos. Pirštų galiukais automobilį jaučiantys vairuotojai tikrai pajus skirtumą tarp versijų, turinčių skirtingas galinės pakabos komponuotes, tačiau įprastai, tokius pojūčius turintys vairuotojai iškart rinkis vėjavaikišką „vRS“ modifikaciją.
Be abejonės, versijos su nepriklausoma galine pakaba turi aiškų pranašumą ten, kur slypi, pavyzdžiui, tuzinas kelio išdaužų, tačiau net ir lyginant su kitais, tą pačią platformą ir pakabos sistemos naudojančius „Volkswagen Group“ analogus, „Škoda“ kiekvieną kilometrą įveikia sklandžiau, minkščiau ir švelniau. Tikėtina, dėl to, jog standartinės „Škoda“ versijos niekada nebandė vaikytis perdėto dinamiškumo ir jaudinančiai skambančio sportiškumo.
Tuo tarpu „vRS“ versijos pasižymi geriausiomis eksploatacinėmis savybėmis. Ypač benzininė modelio versija, kuri, iš esmės, yra aštuntos kartos „Golf GTI“ modelio kopija, įvilkta į gerokai praktiškesnį kėbulo tipą.
2,0 litrų, keturių cilindrų benzininis variklis nėra tas, kuris pasižymėtų geriausiomis vokalinėmis savybėmis, tačiau įtraukiančio garso takelio trūkumą kompensuoją įvairiapusiška variklio dinamika ypatingai plačiame sūkių diapazone.
Naujoji versija labiausiai išsiskiria tuo, jog automobilyje sumontuotas diferencialas bei įdiegta elektroninė stabilumo sistema gerokai sklandžiau susitvarko su staigiu akceleratoriaus paspaudimu. Jeigu anksčiau ratų prasisukimą buvo galima išprovokuoti ganėtinai lengvai, naujoje versijoje automobilio akceleracija vyksta gerokai sklandžiau. Net ir esant nelabai palankioms oro sąlygomis.
Dyzelinės „vRS“ versijos elgiasi taip, kaip ir galima tikėtis iš tokio tipo automobilio. Ranka pasiekiamas didžiausias sukimo momentas leidžia staigiai gauti norimą akceleracijos pliūpsnį, tačiau tachometro rodyklei peržengus 3500 aps/min. ribą, dyzelinis variklis tiesiog išsikvepia. Kita vertus, vos 4 kilogramais sunkesnis dyzelinis variklis nesugeba radikaliai transformuoti automobilio elgesio kelyje.
„vRS“ versijose didžiausia problema yra „DSG“ pavarų dėžės veikimo algoritmas. Jis – tiesiog nelabai tinka automobilio charakteriui. Net ir naudojant eikliausią važiavimo režimą, jos veikimas nėra toks spartus ir agresyvus, o už vairo esančios mentelės, tiesą sakant, daro gėdą.
Atkreipkite dėmesį:
- Automobilis turi automatinę žibintų perjungimo sistemą, kuri automatiškai juos perjungia iš artimųjų į ilgąsias šviesas. Vis dėlto, šios sistemos veikimas – apgailėtinas. Daugelyje situacijų ji arba neveikia arba pavėluotai atpažįsta priešpriešais atvažiuojantį automobilį.
- Jeigu vairuodami automobilį prietaisų skydelyje pasirodo „Emergency Assist“ (arba „Travel Assist“) klaida ir ją palydi garsus „DING“ garsas, ir toks elgesys nuolatos kartojasi – kreipkitės į atstovybę. Jums reikės pakeisti vairą, arba valdymo modulį ir vairą vienu metu. Retkarčiais bėdas išsprendžia daviklio pakeitimas, kuris stebi ar vairuotojas laiko vairą.
- Įsigiję hibridinę versiją, retkarčiais naudokite tik benzininį variklį. Tokiu būdu įkrausite įprastą 12 V akumuliatorių, kuris po dažno elektrinio režimo naudojimo, vieną dieną tiesiog išsikraus.
- Naujos kartos „Škoda Octavia“ neturi tradicinės pavarų perjungimo svirties. Ją pakeitė mažas jungiklis, kuris, deja, genda. Nors jo pakeitimas nėra sudėtingas, tačiau jam sugedus negalėsite įjungti norimos pavaros.
- Patikrinkite ar tinkamai veikia automatinis rankinis stabdis. Įjungus „D“ važiavimo režimą jis automatiškai turi atleisti galinius ratus. Atvirkštiniai procesai turi įvykti įjungus „P“ režimą.
DINAMIKA
Tinkamas variklio pasirinkimas „Škoda“ automobiliuose visuomet turėjo didžiulę reikšmę. Visgi, universalumą propaguojanti „Octavia“ reikalauja pasirinkti variklį, kuris leistų išnaudoti automobilio įvairiapusiškumą, o tai gali padaryti keletas skirtingų versijų.
Teoriškai, naudotų automobilių rinkoje didžiausią paklausą turės benzininės arba hibridinės versijos, galinčios pasiūlyti optimalias eksploatacines savybes, tačiau variklių gama yra tokia plati, jog kiekvienam „Octavia“ pirkėjui reikėtų labai gerai apsvarstyti savo poreikius.
Net jeigu „Octavia“ norite įsigyti tam, jog turėtumėte elementarią transporto priemonę, mes rekomenduotume vengti 1,0 litro, trijų cilindrų benzininio variklio versijos. Nors „Octavia“ nėra labai sunkus automobilis, tačiau mažo tūrio variklis nėra nei dinamiškas, nei ekonomiškas, o ir važiuodami bent su keliais keleiviais pajusite akivaizdų galios trūkumą.
Optimaliausio pasirinkimo paieškose daugelis vairuotojų turėtų apsistoti ties 1,5 litro, 150 arklio galių išvystančiu benzininiu varikliu. Jis galimas su mechanine arba su automatine pavarų dėže. Be to, šis variklis gali turėti cilindrų išjungimo technologiją, kuri tam tikras atkarpas padeda įveikti naudojant vien du variklio cilindrus. Kadangi cilindrų išjungimo technologija gali veikti įvairiausiose situacijose, yra reali galimybė su vienu degalų baku įveikti 600 kilometrų, o didžiąją dalį laiko praleidžiant užmiestyje – nuvažiuosite ir 800 kilometrų.
Jeigu turite bent truputėlį daugiau poreikių, „Škoda“ yra pasirengusi juos išpildyti. Variklių gamoje yra 2,0 litrų benzininis motoras, išvystantis 190 arba 245 arklio galias. Pastarasis galimas su priekinių, visų, mechanine arba automatine pavarų dėže.
Žinoma, daugiausiai teigiamų emocijų sugebės generuoti „vRS“ modifikacijos, tačiau tokį patį variklį, tokią pačią visų varančiųjų pavarą turinti versija su 190 arklio galiomis yra ne ką prastesnis emocinis užtaisas, nedėvintis „vRS“ aksesuarų. Be to, dar ir ženkliai pigesnė.
Tokio paties tūrio dyzelis generuoja 150 arba 200 arklio galių. Vėlgi, jos abi galimos su priekinių arba visų varančiųjų pavara. Vėlgi, dinamikos skirtumai nėra tokie dideli kaip galite pagalvoti, juolab, dyzelinė versija yra skirta ne greičio rekordų gerinimui. Tiek 150, tiek 200 arklio galių versijos gali palaikyti didesnį tempą ilgesnėje kelionėje, tuo pačiu siūlydama krikščioniškas degalų sąnaudas.
Galiausiai, tam tikrus poreikius gali pateisinti iš tinklo įkraunama hibridinė versija, išvystanti 204 arba 245 arklio galias.
Gamintojas teigia, jog su pilnai įkrauta baterija galėsite įveikti 68 kilometrus siekiantį atstumą, tačiau būkite realistais – tokį rodiklį pasieksite tik esant idealioms sąlygoms ir tai su sąlyga, jeigu naudosite kiekvieną ekonomiško važiavimo patarimą.
Nors hibridinė versija leidžia tam tikrą atstumą įveikti elektros režimu, tačiau hibridinės versijos naudą galima pajusti tik sąžiningai naudojant elektrinį važiavimo režimą, įkraunant išsikrovusias baterijas kiekvieną vakarą sugrįžus namo. Visais kitais atvejais tik permokate už automobilį, kuris yra sunkesnis, ne toks dinamiškas ir reikalaujantis papildomų išlaidų atliekant planinius aptarnavimus.
Atkreipkite dėmesį:
- Hibridiniuose modeliuose pasitaiko bėdų su baterijos įkrovos lygio indikatoriumi. Pavyzdžiui, įkrovus bateriją iki 100%, indikatorius gali rodyti, jog baterijos lygis siekia 0%. Šią problemą išsprendžia tik visos sistemos perkrovimas.
- 1,5 litro darbinio tūrio benzininiai varikliai turi ne paskirstymo grandinę, o tradicinį paskirstymo diržą. Nors jį reikalaujama keisti kas 5 metus, tačiau jo keitimas ir priežiūra yra gerokai paprastesnė negu analogų su paskirstymo grandine, kuri, deja, nėra ilgaamžė.
- 1,5 litro darbinio tūrio benzininiai varikliai gali pasižymėti didesniu apetitu variklio alyvai. Įprastai didžiulį alyvos apetitą iššaukia nusidėvėję stūmoklių žiedai arba vožtuvų kreipiančiosios.
DETALIŲ KAINOS
- Oro filtras ~ 20 eurų
- Įsiurbiamo oro aušintuvas ~ 160 eurų
- Alyvos siurblio pavaros komplektas ~ 130 eurų
- Variklio pagalvė ~ 80 eurų
- Paskirstymo grandinė ~ 70 eurų
- Cilindrų galvutės tarpinė ~ 40 eurų
- Stabilizatoriaus traukė ~ 25 eurai
- Spyruoklė ~ 40 eurų
- Uždegimo ritė ~ 50 eurų
- Stabdžių diskas ~ 70 eurų
- Stabdžių trinkelių komplektas ~ 60 eurų
- Vairo traukės antgalis ~ 15 eurų
- Aušinimo skysčio siurblys ~ 350 eurų
- Variklio radiatorius ~ 140 eurų
- Aušinimo skysčio temperatūros daviklis ~ 10 eurų
- Elektrinis degalų siurblys ~ 120 eurų
- Atstumo jutiklis ~ 60 eurų
*detalių kainos yra orientacinės. Tai nėra originalių, markių atstovybėse parduodamų detalių kainos.
