Europos Komisija viešai nepatvirtino, kad tokia priemonė jau rengiama, tačiau apie svarstymus praneša „Bloomberg“ ir „Financial Times“, remdamiesi su derybomis susipažinusiais šaltiniais.
Kiniškų hibridų importas smarkiai išaugo
Problema išryškėjo po 2024 metais įvestų papildomų muitų Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Elektromobiliams iš Kinijos, priklausomai nuo gamintojo, taikomi papildomi kompensaciniai muitai, o hibridiniams automobiliams tokios priemonės netaikomos. Todėl Kinijos gamintojai gerokai aktyviau pradėjo eksportuoti modelius su vidaus degimo ir elektros varikliais.
„Financial Times“ duomenimis, 2024 metų spalį į ES buvo importuota apie 3,8 tūkst. Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių, o 2026-ųjų liepą jų skaičius jau siekė apie 50 tūkst.
„Reuters“ skelbia, kad per metus Kinijoje pagamintų įkraunamų hibridų importas į ES išaugo 86 proc. Tuo pačiu laikotarpiu elektromobilių importas augo 40 proc.
Būtent šis pokytis ir paskatino diskusijas, ar dabartinės prekybos apsaugos priemonės neišsprendė vienos problemos, bet kartu nesukūrė kitos.
Svarstoma importo kvota
Vienas šiuo metu aptariamų variantų – laikina apsaugos priemonė. Ji leistų nustatyti tam tikrą kiekį hibridinių automobilių, kuriuos būtų galima importuoti dabartinėmis sąlygomis. Viršijus nustatytą ribą, likusiai daliai būtų taikomas papildomas muitas.
Kol kas nežinoma nei galima kvota, nei muito dydis, nei tokios priemonės galiojimo trukmė, tačiau yra svarbus niuansas. Tokia apsaugos priemonė nebūtinai galėtų būti taikoma tik Kinijai.
„Financial Times“ šaltinių teigimu, pasirinkus šį kelią atskiros kvotos tikriausiai turėtų būti nustatytos ir kitoms didelėms automobilių tiekėjoms, tarp jų Jungtinei Karalystei, Pietų Korėjai ir Japonijai. Jos galėtų būti apskaičiuojamos pagal ankstesnes šių šalių eksporto apimtis.
Kinija savanoriškai riboti eksporto nesutiko
Iš pradžių Briuselis bandė tartis su Pekinu. ES siūlė Kinijai savanoriškai apriboti hibridinių automobilių eksportą taip, kad jų dalis atitinkamoje Europos rinkos dalyje sumažėtų iki maždaug 15 proc.
Kinija tokį pasiūlymą atmetė. Pekinas teigia, kad savanoriški eksporto apribojimai prieštarautų Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms ir sąžiningos konkurencijos principams.
Būtent po šio atsisakymo Europos Komisija, kaip skelbia „Financial Times“, pradėjo svarstyti galimybę importą riboti vienašališkai.
Sprendimas jautrus ir pačiai Europai
Briuselis siekia apsaugoti Europos automobilių pramonę, tačiau kartu stengiasi neišprovokuoti platesnio prekybos konflikto.
Po 2024 metais įvestų muitų Kinijoje pagamintiems elektromobiliams Pekinas atsakė prekybos priemonėmis, palietusiomis europietišką konjaką, kiaulieną ir kitus produktus.
Automobilių sektoriui ypač svarbios ir Kinijos tiekiamos strateginės žaliavos bei nuolatiniai magnetai, naudojami elektros varikliuose. Todėl galimas Kinijos atsakas kelia riziką ne tik Europoje automobilius parduodančioms bendrovėms, bet ir jų tiekimo grandinėms.
Šis klausimas svarbus ir Vokietijos gamintojams, kurie Kinijoje turi didelius gamybos ir pardavimo interesus.
Derybos vyks Pekine
Daug kas gali paaiškėti per spalio 8–9 dienomis Pekine vyksiančias ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus derybas su Kinijos atstovais.
Europos Komisija spalio 7 dieną patvirtino jo vizitą, tačiau atsisakė komentuoti, ar galimas hibridinių automobilių importo ribojimas bus viena konkrečių derybų temų.
ES ir Kinija jau nuo birželio kartu stebi prekybos srautus ir yra sutarusios vertinti atvejus, kai tam tikrų produktų importas pradeda sparčiai augti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
