Atsivertę į islamą kitatikiai būna daug radikalesni, bet Lietuvoje neužsibūna, Volgogrado sprogimų kontekste pasakoja Lietuvos musulmonų dvasinis lyderis, muftijus Romas Jakubauskas.
Kiek šiuo metu Lietuvoje yra musulmonų?
Statistiškai yra apie trys tūkstančiai. Be abejo, Lietuvoje dominuoja musulmonai sunitai. Yra šiek tiek šiitų, bet jie neorganizuoti.
O kur yra jūsų maldos namai?
Mečetes turime keturias. T. y Kauno mečetė, Alytaus rajono Raižių kaimo, Keturiasdešimt totorių kaimo ir Nemėžio. <…> Vilniuje mečetės gatvė yra, bet pačios mečetės – ne.
Žmonių, kurie apsisprendžia priimti islamą būdami brandaus amžiaus, Lietuvoje pasitaiko? Taip. Pasitaiko. Tai nėra didelis skaičius, bet kasmet daugėja. O iš tikrųjų daugiausia islamą priimančių lietuvių yra užsienyje.
Kokiose šalyse?
Ten, kur daugiausia emigrantų – Didžiojoje Britanijoje.
O Lietuvoje koks skaičius?
Galima sakyti, apie dešimt žmonių per metus.
Kokios tai amžiaus grupės?
Jeigu patys žmonės priima tokį sprendimą, dažniausiai, kaip jūs sakote, tai būna subrendę žmonės. Nėra taio, kad šovė į galvą ir priėmiau islamą. Dažniausiai tai būna žmonės, kurie jau yra matę pasaulio, pasidomėję, pasiskaitę. Dažniausiai subrendę žmonės.
Ar pasitaiko, kad ateitų kokie paaugliai?
Retai. Būna, aišku, visokių žmonių, bet dažniausiai – subrendę žmonės.
Ką reikia padaryti, kad priimtum islamą?
Tai paprasčiausiai žmogaus apsisprendimas. Tai nėra kokia sudėtinga procedūra. Reikia priimti visas tiesas, kurias skelbia islamas – ir tu esi musulmonas.
Ar yra Lietuvoje tokių atvejų, kad būtumėt pastebėjęs,jog žmogus linkęs įradikalų islamą?
Būna ir tokių, bet, kaip jau sakiau, bendruomenė nėra didelė, nėra kur jiems pasireikšti. Daugiausia žmonės tokių pakraipų ieško kažkur Vakaruose. Ten bendruomenė yra didesnė. Lietuvoje organizuotos radikalų terpės nematote? Ne.
Čia jie neateina melstis?
Ateina visokių žmonių. Žmogus meldžiasi, o ką jis turi galvoj, mes negalim nuspėti. Bet kol kas tokių radikalumų mes nepastebėjom.
Terorizmu ligi šiol kaltinama Eglė Kusaitė neateina melstis? Bendruomenės gyvenime dalyvauja? Mes apie ją žinome tik iš žiniasklaidos. Ji asmeniškai nebuvo centre.
Volgogrado ar kitų panašių įvykių kontekste jaučiate kokį nors specialiųjų tarnybų susidomėjimą?
Specialiosios tarnybos... . Matyt, jų darbas yra gana slaptas, tai kokio nors susidomėjimo tikrai nepastebime. Po tokių įvykių ? Būna šiek tiek žmonės domisi ar klausinėja, bet vis tiek ko nors ypatingo nejaučiam.
Jokios islamofobijos?
Islamofobija yra, jaučiama, aišku – internete, straipsnių komentaruose. Tai yra bendras dalykas. Aišku, tai nėra gerai, nes nes tą islamofobiją remia daugiau įvykiai, visiškai nesusiję su religija. Tokie išpuoliai daromi ne normalių musulmonų, o atsiskyrėlių žmonių, kurie dažniausiai nesupranta religijos, grupuočių.
Jūs sakote, kad islamą priimti ateina žmonės, kurie pasiskaitę ir supratę, kas tai yra. O kaip žmogus patenka pas tuos radikaliuosius, kurie nesupranta? Kas jį ten nuveda?
Skirtingi žmonės skirtingai ieško kelio į religiją. Jeigu žmogus iš tikrųjų yra atitinkamų pažiūrų, o paskui ieško atitinkamų dalykų toje religijoj arba jį domina tiktai atitinkami religijos arba jos sekėjų dalykai, tai jis dažniausiai ir nukrypsta. <....> Jeigu linkęs į radikalumą, jisai ir islame gali jį rasti. Kiekvienoj religijoje yra kokių nors nukrypimai. Jie būdingi ne religijai, bet jos sekėjams. Ir jei žmogus yra jau toksai radikalus, jisai dažniausiai suras ten tokią pakraipą. ?Islamo pasaulis yra didelis – jame pusantro milijono žmonių. Jame yra visokiausių nukrypimų nuo religijos ir pasitaiko įvairiausių blogybių.
Imant konkrečiai Eglės Kusaitės atvejį, ten figūruoja nelaiminga meilė kažkokiam čečėnų kovotojui, kuris tarsi žuvo, tarsi norima atkeršyti. Dabar visi lygina, prisimena ir vėl klausia bei bauginasi – kas būtų, jeigu...
Na, matot, jeigu, kaip jūs sakot, egzistuoja nelaiminga meilė ar kiti dalykai, vadinasi, į islamą ateita ne iš tos pusės. Jei žmogus ieško Dievo, jis ieško tiesos, o ne kažkokios meilės arba kažkokio žmogaus, kuris jam imponuoja. Religijos turi būti ieškoma ieškant kelio į Dievą, o ne per verdant emocijoms.
Ar už jūsų bendruomenės ribų galėtų būti kokios nors automoninės grupuotės,, apie kurias nežinote?
Ne. Lietuvoj pas mus viskas organizuota nuo seno. Dar prieš karą buvo organizuoitas muftiatas. Jis apima visas bendruomenes, kiekviena bendruomenė siunčia savo atstovus. Pas mus viskas labai gražiai organizuota ir ta tvarka yra gana seniai.
Kokia yra etninė Lietuvos musulmonų sudėtis?
Didžioji dalis yra Lietuvos totoriai.
O kaip čečėnai, dagestaniečiai? Jie čia atvažiuoja, paskui išvyksta?
Taip. Jie, atvyko kaip karo pabėgėliai ar dabar atvyksta, bet dažniausiai keliauja toliau. Nes jų didelė bendruomenė Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje? Jie visi vėliau keliauja toliau. Šia prasme esame tranzitinė šalis. Čia mažai kas apsistoja. Ir mūsų bendruomenę palietė migracija. Nemažai jos narių iškeliauja į Didžiąją Britaniją, į Norvegiją.
Minėjote, kad būna pas jus ir tokių, kurie linkę į radikalesnį islamą. Ar jums žinomi jų keliai, jei jie palieka jūsų bendruomenę? Apie kokius nors incidentus girdėjote?
Ne. Aišku, jeigu žmogus palieka bendruomenę, mes toliau jo nekontroliuojame, bet apie kokius nors nors rimtesnius incidentus mes nesame girdėję, ačiū Dievui.
Kaip per metus nuo felčerio (prieš kurį laiką Rusijos felčerį Pavelą Pečionkiną, neseniai priėmusį islamą, kaltino ir buvus vienu iš mirtininkų), jei tai išvis būtų tiesa, nueiti iki radikalo šachido? Kas vis dėlto, turi būti žmogaus makaulėje?
Na, matyt, kažkokios problemos. Gal kokios psichinės problemos, gal kokia nors, kaip sakoma, būsena lėmė, kad jis pasirinko tokį kelią. Visokių faktorių gali būti. Viskas priklauso nuo to, kokioj terpėje yra tas žmogus yra. Visokiausių žmonių būna. Vieni yra tvirtesnio charakterio, kiti psichologiškai pažeidžiami. Būna, kad žmogų kas nors valdo ir įtraukia į tokią būseną.
Žodžiu, įvilioti lyg į kokią sektą?
Gali būti.
Kaip pasielgtumėte, jeigu jūsų bendruomenėj atsirastų žmogus, kuris pradėtųkelti didelį įtarimą ar nerimą – jo polinkiai, kalbos, mėginimas suagituot kitus? Į VSD kreiptumėtės ar suveiktų musulmoniškas solidarumas ar mėgintumėte atkalbėt?
Be abejo, bandytume atkalbėti. Aišku, kiekviena situacija reikalauja kitaip elgtis. Be abejo, bandytume atkalbėti, bet aš net neįsivaizduoju, iš kur galėtų rastis tokia situacija. Pas mus Lietuvoje yra ramu, tylu. <...> Yra visokių žmonių, vieni ramesni, kiti karštakošiai. Žinoma, bandytume atkalbėti. Kadangi mūsų religijoje viskas labai klostosi, toks žmogus nerastų pritarimo, todėl tokie pas mus nesilanko. Ieško, kaip amerikiečiai sako, more excietment – daugiau nuotykių.
Tos pačios E. Kusaitės atveju figūruoja išvyka į Vokietiją pas kažkokią radikalią šeimą, susirašinėjimai su Rusija, kur yra gal daugiau galimybių pasireikšti.
Susirašinėjimai internetu. Internete galima rasti nežinia ko. Dažnai internetas žmones išmuša iš kelio. Jeigu žmogus neturi pagrindo, jis nežino kelio. Jis ima ieškoti, mat nežino, kur teisingai parašyta, kur neteisingai. Jis gali pasiklysti. Jeigu žmonės nori pasiekti kokį nors tikslą, jie dažniausiai ateina pas mus ir pasidomi. Jeigu ieško nuotykio, dažniausiai kapstosi internete, o ten gali rasti įvairiausių dalykų.
Kas būna, jeigu pažintį su islamu pradedi nuo vachabizmo?
Gali ir pasiklysti. <...> Vachabizmas tai yra atitinkama pakraipa, kuri išsivystė atitinkamose vietose, atitinkamu laiku, atitinkamoje terpėje. Ir daug kas, tie, kas ateina į islamą, nukrypsta į tokias radikalias pakraipas.
Į tai labiau linkę tie naujai atsivertę?
Taip. Jiems labai norisi žinoti, daug ką pasiekti, todėl jie dažniausiai nukrypsta į tą radikalesnę pusę. Katalikai sako, kad neofitai dažniausiai nori būti šventesni už popiežių. Tas niuansas yra visose religijose.
Yra netgi tokia nuomonė, kad Volgogradas – eilinė spec. operacija. Ką jūs į tai? Dalis rusų analitikų sako, kad tuo mus mėgina įtikinti teroristai. Ar galėjo taip būti?
Visko gali būti. Kaip priversi žmones nubalsuoti už ką nors? Ką nors reikia padaryti. Kaip žmonės tampa didvyriais? Kai žūsta? Sočio olimpiados kontekste labai reikalinga tą apsaugą pateisinti? (Sočyje imtasi mlžiniškų saugumop priemoniųš, įvažiuoti į miestą sunku jau nuo praėjusių metų vasaros, - balsas.lt) Kaip pateisinti tą visą saugumą? Tą armiją gatvėse? Galima ir taip pažiūrėt.
Dalis rusų analitikų laikosi nuomonės, kad šalia tikro tyrimo vyksta ir eilinė Rusijos islamo išpažinėjų diskreditavimo kampanija, nes keičiasi ir paviešinamų neva mirtininkų lytys, ir pavardės.
Nenorėčiau net labai komentuoti.<...> Rusijoje, su kurios musulmonais irgi bendrauju, yra kelios pakraipos. Net ne religinės pakraipos. Vertinimai skiriasi. <...> Bendrauju su vienais ir su kitais. Iš oficialiosios pusės tiesos nelabai sužinosime, kaip matome. Reikia dar palaukti. ***** Balsas.lt primena, kad 2013 metų rudenį Volgograde buvo susprogdintas autobusas, o prieš 2013 metų pabaigą nuaidėjo sprogimai šio miesto geležinkelio stotyje bei troleibuse ir nusinešė dešimtis gyvybių. Įtariamais sprogdintojais mirtininkais buvo įvardyti konkretūs žmonės, vėliau ta informacija paneigta. Oficialiai atsakomybės niekas nėra prisiėmęs, tačiau visa oficialioji Rusijos spauda analizuoja tik musulmoniškas, su Šiaurės Kaukazu, kuriame Rusija kariauja jau antrą dešimtmetį, susijusias versijas.
