Kolegos su kariškiais lankėsi Charkivo ir Donecko sričių apylinkėse. Pati gamta šiose vietose kalba apie sunkias ir kruvinas kovas: medžiai – kaip stulpai, šakas nušienavo skeveldros, o apdegusi karinė technika baigia įaugti į žemę. Miško pakraščiuose matosi gyvenamųjų ir ūkinių pastatų liekanos.
„Pirminiais duomenimis, čia iš pradžių buvo mūsų kariai, paskui atėjo agresoriai, vėliau vėl įžengė mūsų kariai. Vietovė ėjo iš rankų į rankas. Pirminiais duomenimis, ten likęs vieno kario kūnas“, – sakė humanitarinės misijos dalyvis Evgenijus Mirgorodskis
Vieta – Charkivo srityje, netoli Donecko sienos. Eiti reikia atsargiai – ten pilna sprogmenų: rusai paliko. Štai kariai pastebi užtaisytus granatsvaidžius. Ginklai sunaikinami vietoje, kad kitiems nekeltų grėsmės.
Kūnų paieškos grupės kariai važiuoja ten, kur vyko karo veiksmai. Jie ieško bet kokių kūnų ar palaikų.
„Per šį mėnesį rasta apie 40 kūnų, tiek mūsų kariškių, tiek okupantų kareivių palaikų. Juos ir paimame: vežame į specialų mainų fondą“, – pasakojo humanitarinės misijos dalyvis Bogdanas.
Ieško ir sprogmenų
Be kūnų, jie priversti ieškoti minų ir kitokių sprogmenų. Pirmi eina išminuotojai, o paskui kiti misijos dalyviai. Pastebėti aukštose žolėse granatą – sunku.
„Yra daug prieštankinių minų, daug sprogstamųjų objektų, taip pat daug priešpėstinių minų. Užtikriname saugų kelią ir sunaikiname viską, ką randame“, – teigia humanitarinės misijos dalyvis Evgenijus Mirgorodskis
Krūmynuose ir aukštoje žolėje paieškos grupės nariai randa tiek ukrainiečių, tiek rusų uniformų ir amunicijos fragmentų. Grupės užduotis – užkopti į pačią šios kalvos viršūnę, kur, pirminiais duomenimis, turėtų būti kario lavonas.
„Tiek teisėsaugos institucijos, tiek kariniai daliniai turi daug informacijos. Jie žymi, kur vyko mūšiai ir kur dingo kariai. Ir mes dirbame su šiais prašymais“, – tvirtino humanitarinės misijos dalyvis Bogdanas.
Jei sprogtų mina, greitai evakuotis nepavyktų, aiškina kariškiai. Tad pirminis planas – iššukuoti vietą, kurioje galimai yra kario palaikai – nepavyksta.
„Man labai svarbu padėti mūsų didvyrių ir karių šeimoms, rasti bent jau palaikus ir palaidoti krikščioniškai. Tai mūsų atsakomybė, tai labai svarbu“, – sako humanitarinės misijos dalyvis Bogdanas.
Atpažino savo negyvą vyrą
Kiti paieškos grupės nariai dirba morge. Pristatytos kelios dešimtys kūnų. Kariškiai atlieka palaikų identifikavimą – ieško dokumentų, tatuiruočių ant kūnų, kitų specialių ženklų. Priešingu atveju, artimieji kūno gali laukti ir ištisus mėnesius, sako morgo darbuotoja Margarita. Vieną dieną moteriai teko itin sunki užduotis – atpažinti savo vyrą.
„Mano vyras čia buvo atvežtas negyvas. Aš jį priėmiau. Tai buvo baisiau nei baisu, bet pripranti ir supranti, kad niekas, išskyrus tave, to nepadarys“, – pasakoja morgo darbuotoja Margarita.
Morgo darbuotojai ir kariškiai apžiūri kūnus – iš kišenių išsitraukia visus asmeninius daiktus ir suveda informaciją į duomenų bazę. Jų būklė skirtinga – vieni mirė nuo šautinių žaizdų, kiti – patyrę didelius ir sunkius sužalojimus. Yra ir maišų su kaulais – viskas, kas liko iš karių. Ukrainos kovotojų palaikai išvežami į Dniprą, atpažinimui. Ir tik po to artimieji juos gali vežtis namo, palaidoti.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
