Vakar švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, pagal specialybę gydytojas, Šiauliuose sakė atliekantis švietimo problemų „diagnostiką“. Tik po to – sprendimai. Tačiau tikino, jog „reformų jau sotūs“.
Susipažinti ir išgirsti
Ministras Gegužių progimnazijoje susitiko su miesto mokyklų vadovais, lankėsi tautinių mažumų „Santarvės“ vidurinėje mokykloje. Tautinių mažumų mokykla, ministro teigimu, turi išlikti, net jeigu yra mažėjanti.
Savivaldybėje jis diskutavo su apskrities savivaldybių vadovais ir miesto politikais. Lankėsi ir Šiaulių universitete.
D. Pavalkis, atėjęs į politiką iš Sveikatos universiteto, mokyklų vadovams atvirai sakė, jog bendrojo lavinimo mokyklų problemų nežino taip gerai, kaip aukštųjų mokyklų.
„Todėl lankau mokyklas, o Vilniaus universitete dar nė nebuvau“, – teigė ministras, tikėdamasis problemas išgirsti iš pirmų lūpų.
Susitikimuose D. Pavalkis pabrėžė, jog ministerija į savivaldą nesikiša, nustato tik „žaidimo taisykles“. Bet jas įgyvendinti tenka savivaldybėms.
Švietimo finansavimas tik mažėja
Didžiausią problemą ministras pats įvardijo: švietimo finansavimas kasmet mažėja 9 procentais.
Mokinio krepšelio pinigai yra nupjaunami dėl mažėjančio mokinių skaičiaus. Šiemet bus nubraukta 40 milijonų litų.
Jeigu šios lėšos būtų paliktos ministerijos rezerve, D. Pavalkio tikinimu, galima būtų mokykloms kompensuoti krepšelio stygių dėl mokinių mažėjimo.
Tačiau finansų ministras į kalbas nesileidžiantis, nes „po liberalų valdymo labai švariai viskas iššluota“.
„Sėdime be galimybės manevruoti, – aiškino D. Pavalkis. – Tik Europos Sajungos pinigais galėtume pasinaudoti.“
Tačiau Briuselyje nuskambėjusi nuomonė, jog Lietuva pagal mokinių ir mokytojų santykį „gyvena dar labai gerai“. Iš kitų ES šalių švietimo ministrų išgirdęs, jog Lietuvoje vidutiniškai vienam mokytojui tenka 7–8 mokiniai, o ES – 17 mokinių.
D. Pavalkis pabrėžė, jog švietimo problemos kyla dėl mažėjančio gimstamumo: „Nemeilės tų, kas gali gimdyti vaikus“. Taip pat – emigracijos.
„Utenos profesinis rengimo centras sukėlė į vieną bendrabutį merginas ir vaikinus, ir dabar jau atidarė vaikų darželį“, – dalijosi patirtimi, kaip galima didinti gimstamumą.
Tik kaimo mokyklas gelbės
„Kaimuose išlaikysime pradines mokyklas, jos galės veikti ir su mažesniu mokinių skaičiumi, – sakė ministras. – Kalbame ir apie kaimo bei miestelių mažų mokyklų palaikymą: mažinti profiliavimą ir leisti joms komplektuoti po vieną 11 ir 12 klases.“
Ministras pabrėžė, jog tai netaikoma miestų pradinėms mokykloms ir gimnazijoms.
D. Pavalkis neslėpė, jog kitų rinkiminių pažadų nepavyks įgyvendinti. Mokinio krepšelio nebus atsisakyta, o neformaliojo ugdymo krepšeliui įvesti lėšų nėra.
Neformaliojo ugdymo įstaigų vadovus jis tikino nedėti į krepšelį daug vilčių. Juo greičiau pasinaudotų ne savivaldybių, o privačios neformaliojo ugdymo įstaigos.
Mokytojų atlyginimų žirklės praėjusią Seimo kadenciją buvo apskųstos teismui. Skundė Darbo partija, teismai nesibaigę.
Todėl „darbietis“ švietimo ir mokslo ministras yra atsidūręs „kuriozinėje situacijoje“. Ketina eiti iki Aukščiausiojo Teismo, kad „žirklės“ nebūtų naikinamos.
„Tokia diagnostika jūs tik skaudžiai badote, – sakė ministrui Rasa Jasmontienė, miesto švietimo darbuotojų lyderė, ragindama atkurti mokytojams bazinį atlyginimą.
Egzaminų reforma bus
D. Pavalkis informavo, jog įsigalios jo pirmtako ministro Gintaro Steponavičiaus pasirašytas įsakymas dėl brandos egzaminų naujovių, kurios teismo buvo atidėtos.
Nuo 2015 metų jau reikės laikyti daugiau valstybinių brandos egzaminų tiems, kurie norės stoti į aukštąsias mokyklas. Pirmiausia, užsienio kalbos ir matematikos.
Užsienio kalbos egzaminas įvedamas ir dėl ES paramos sąlygų. Į ją galima pretenduoti, jeigu mažiausia 20 procentų studentų pusmetį galėtų išvykti studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.
Ministras tik žadėjo, jog dar balandį internetinėje erdvėje atsiras informacija apie 2015 ir 2016 metų brandos egzaminų naujoves.
Su jomis atsiranda ir nuostata mažinti mokyklose profiliavimą.
Apie teisę rinktis
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas siūlė visą švietimo funkciją perimti valstybei. Tada merams nereikėtų piketuose aiškinti, kodėl mokyklos uždaromos.
Šiaulių Dailės mokyklos direktorė Irena Šliuželienė kėlė rajono vaikų neformaliojo ugdymo finansavimo mieste problemą. Šiauliuose ji neišsprendžiama dvejus metus, kaimo vaikai netenka galimybės lankyti miesto muzikos, dailės mokyklų. Ar tai ne valstybės reikalas?
Bet ministras tik paragino: „Imkite merą už parankės ir eikite į rajoną“.
Šiaulių miesto pradinėms mokykloms atstovaujanti mokytoja Kristina Vaitiekūnienė teigė niekur teisės aktuose neradusi nuostatos, jog draudžiama mokyklos pasirinkimo teisė. Tai ar tėvai turi teisę pasirinkti?
„Gali pasirinkti, bet negali pasirinkti to, ko negali pasirinkti – dėl finansų stygiaus“, – atsakė ministras.
Rūta JANKUVIENĖ
