Kur pirmiausia turi investuoti mūsų valstybė?

Reguliariai girdime gerbiamų, protingų, patyrusių Lietuvos universitetų atstovų pasisakymus, kad mums būtina paruošti šimtą gerų darbininkų vienam gabiam inžinieriui, tada Lietuvon ateis užsienio kapitalas. Tas kapitalas sukurs daug fabrikų. Visi uždirbsime. Lietuva suklestės [1]. Kvepia tokios idėjos dvidešimtojo amžiaus pirmos pusės svajonėmis.

Dabar gi matome, kad, kai tik paruošiame gabesnį inžinierių ar geresnį darbininką, tuoj dauguma tų žmonių atsiduria Vakaruose, kur jie gali dirbti pagal sugebėjimus ir normaliai uždirbti. Turime sukurti tokią verslų ir darbų ekosistemą, kurioje žmonės vieni kitus paremtų ir norėtų čia dirbti. Tam reikia panaudoti viską, ką turime: ir unikalios kultūros vystymą, ir gražią bei palyginus švarią gamtą, ir ekstremalių skirtumų tarp turtuolių bei vargšų mažinimą, ir to, ko mes mokome dirbančiuosius, suderinimą.

Matome, kad darbininkus ištumia konkurencija su Azijos ir Afrikos darbininkais bei robotais, todėl visur ir visada tarp aukštąjį mokslą baigusių bedarbių yra mažiau, negu tarp darbininkų. Valstybės finansuojamus tyrimus suvokiame kaip visos šiuolaikinės ekonominės ekosistemos pagrindą. Tai ir karinių projektų metu atliktų darbų pritaikymas ekonomikoje, ir grantai, ir valstybės finansuojami tyrimai bei studijos universitetuose, ir daugelis kitų metodų. Kyla naujas gamybos būdas - unikalių gaminių darymas, naudojant kompiuterio valdomą trimatį spausdinimą. Taigi, apgalvotas valstybės investicijų derinimas su mažais, judriais, lengvai prisitaikančiais prie naujovių, verslais yra būtinybė.

Matome, kad internetinių studijų dėka aukštojo mokslo prieinamumas tik didėja, konkurencija tarp universitetų tik auga. Jeigu nesugebame prisivilioti brangiai apmokomų mokytojų-profesionalų bei profesorių-profesionalų, kurie galėtų didelę jų darbo laiko dalį skirti mokinių bei studentų kūrybingumą skatinančio mokymo vystymui, tai mes šioje pasaulinėje konkurencijoje pirmiausia žymiai atsiliksime. Grėsmė mūsų valstybei privers mus keistis, bet daug kas bus jau prarasta, kaip daugybė gabių bei energingų emigrantų, taip ir laiko. Gerinti mokymą bei dėstymą turime, naudodami valstybės lėšas ir tų lėšų paskirstymo pertvarkymą.

Daugiau apie universitetų ir ekonomikos santykius - surašant Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

Mane piktina partijų neveiklumas būnant opozicije,kai jau pradeda veikti naujai paskirta vyriausybė, reikia pradėti priiminėti sprendimuss o ne daryti diagnostiką. Partijų daug bet nieko gero. daug popierinių, o ir parlamentinės tik naudoja biudžeto lėšas o tik rengia sąskrydžius,