Viena iš „Važnyje istoriji“ pašnekovių, kurios vyras buvo tame pastate paaiškino, kad jam pavyko išsprukti į lauką jau po pirmojo smūgio, iš viso jų buvo keturi. Moters teigimu, buvusios mokyklos pastate buvo dislokuoti dviejų pulkų – 44-ojo ir 45-ojo – mobilizuotieji kariai.
Moteris tvirtino, kad Rusijos gynybos ministerijos informacija apie 63 žuvusiuosius yra neteisinga, o okupacinių pajėgų dislokacijos vietą galėjo „išduoti“ vietos gyventojai.
„Žuvo gerokai daugiau. Juos vis dar traukia iš po nuolaužų. Kai tik jie ten atvažiavo, iškart pradėjo sviediniai skristi šalia. Gal vietos gyventojai (išdavė dislokacijos vietą). Jie ten „nuodais kvėpavo“, – skundėsi ji.
Dar viena moteris, kurios sūnus taip pat buvo dislokuotas mokymo įstaigos pastate, pasakojo, kad išsigelbėti tariamai pavyko tik dalinio artileristams, kurie tuo metu buvo rūsyje ir spėjo išbėgti.
Jos sūnui pavyko išsigelbėti, nes su savo būriu tuo metu buvo ne pastato teritorijoje.
Dar kita „Važnyje istoriji“ pašnekovė citavo savo Makijivkoje dislokuotą vyrą, kad „smegenų likučius nuo batų gremžiame“.
Sausio 2-ąją Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad ukrainiečiai smogė Makijivkoje dislokuotiems Rusijos mobilizuotiesiems. Vėliau Samaros srities (Rusija) administracija pripažino – bent dalis žuvusiųjų yra iš jų regiono.
Rusijos karo korespondentai apie masyvų smūgį šalies pajėgoms Makijivkoje pradėjo skelbti jau sausio 1-ąją. Neoficialiais duomenimis ten galėjo žūti nuo kelių šimtų iki 600 rusų karių. Skelbiama, kad vis dar vyksta gelbėjimo darbai, o daugelis aukų galėjo būti palaidota po visiškai subyrėjusio pastato griuvėsiais.
