Tyrimai rodo, kad apie 70 proc. visų lietuvių vienokiu ar kitokiu būdu užsiima sodininkyste. Vieni daržus sodina kieme, kiti daržoves augina sode, treti – ant palangių ir balkonuose. Pastarasis būdas kelerius metus Lietuvoje itin populiarus, tapęs ne tik komforto ar atsipalaidavimo, bet ir mados ženklu. Reiškinys įgavo „Miesto sodininkystės“ pavadinimą. Tačiau ar ta mada, laisvalaikio praleidimas ir praktiškumas išties naudingas mūsų organizmui?
Gegužės pradžia sodininkystei ypač tinkama. Dienos šiltėja, o augalai gauna žymiai daugiau saulės šviesos. Aplanko ir nenumaldomas noras prisiliesti prie žemės. Neturintys tokių galimybių sugalvojo sprendimą – auginti prieskonius ir daržoves savo namų balkonuose ar ant palangių. Miestiečiai išmoko užsiauginti pomidorus, paprikas, ankštinius pipirus, krapus, svogūno laiškus, bazilikus ir daugybę kitų prieskoninių daržovių. Specialistai sako, kad balkone galima auginti net mini obelis.
„Kasmet ant palangės sėju mini pomidorų sėklas, čiobrelius, bazilikus ir paprikas. Kai sušyla naktys, daržovės „kraustosi“ į balkoną. Praėjusią vasarą nuėmiau net du pomidorų derlius. Tiesa, jie mažesni, šiek tiek lepesni, saugau nuo vėjo, pakankamai drėkinu ir tris kartus persodinu“, – pasakoja šiaulietė Agnė.
Internete gausu patarimų, kokius augalus auginti, kaip jais rūpintis, kaip sodinti, tačiau neužsimenama, kokiame balkone galima tai daryti. Arti pagrindinių, triukšmingų gatvių esantys namų balkonai tam visiškai netinka.
„Remiantis moksliniais tyrimais, dirvų tarša labai susijusi su oro užteršimu. Pramonės įmonių zonose ir dideliuose miestuose iš oro nusėdę arba su krituliais iškritę sunkieji metalai, radioaktyvios dulkės, rūgštys keičia dirvos struktūrą, chemines savybes, žudo joje gyvenančius organizmus. Baisi rykštė yra autotransporto išmetamos kenksmingos medžiagos“, – aiškina Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė.
Kenksmingos medžiagos, nusėdančios judriose miesto gatvėse gali patekti ir į mūsų balkonus, užteršti dirvą ir mūsų įsivaizduojamus ekologiškus augalus. Orą labiausiai teršia deginamas organinis kuras – nafta ir anglys. Joms degant, susidaro anglies oksidai. Sieros dioksidas ir rūgštūs lietūs labai pavojingi augalams. Mat jų lapai, panašiai kaip žmogaus plaučiai, tiesiogiai dalyvauja dujų apykaitoje.
„Rūgštūs lietūs kenkia daržovėms: kopūstams, burokėliams, agurkams. Vien pramonė kasmet į atmosferą išmeta 150 milijonų tonų sieros junginių. Išilgai automagistralių ir didesnių kelių dirvoje kaupiasi autotransporto išmetamas švinas ir kiti sunkieji metalai. Jie daugiau negu trečdaliu sumažina pakelėse augančių žemės ūkio kultūrų derlių ir pablogina kokybę. Automobilio išmestas švinas į žmogaus organizmą patenka ne tik su oru, bet ir daržovėmis, augančiomis prie kelio bei su karvės, ėdančios pakelės žolę, pienu. Todėl auginti daržoves ar prieskoninius augalus balkonuose arti judrios gatvės nerekomenduotume“, – pataria A. Ivoškienė.
Specialistė pažymi, kad vietoj tokių daržovių geriau rinktis siūlomas parduotuvėje. Nors ir sunku patikėti, jos sveikesnės.
„Parduotuvėje esančios daržovės esti patikrintos ir turi atitikti reikalavimus. Jeigu nesate tikri dėl savo balkoninių augalų, gal tikrai geriau rinkitės prekybininkų siūlomą produkciją“, – sako Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.
Tik nereikia atmesti prielaidos, kad savas „daržas“ balkone teikia itin didelę psichologinę naudą. Rūpinimasis augalais – tai puiki profilaktinė priemonė nuo depresijos ir kitų dvasinių negandų. Tik tuo atveju, kai jūsų balkonas yra arti judrios ir taršios gatvės, verčiau rinktis dekoratyvinius augalus ir patirsite tą patį „antistresinį“ poveikį, nekenkdami savo organizmui.
