REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vi­si mėgs­ta­me pa­ke­ver­zo­ti są­siu­vi­nių pa­raš­tė­se, iš nuo­bo­džių su­si­rin­ki­mų ir po­sė­džių iš­si­ne­ša­me keis­tų ženk­lų primar­gin­tus la­pus. Ame­ri­ko­je, Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se, su­ren­ka­mos vi­sos se­na­to­rių ke­ver­zo­nės ant la­pu­kų, kad suma­nus me­no te­ra­peu­tas išaiš­kin­tų, kaip rea­ga­vo pie­ši­nio au­to­rius, t. y. se­na­to­rius, į iš­girs­tus da­ly­kus. De­ja, nema­žai žmo­nių į me­no te­ra­pi­ją vis dar žiū­ri ga­na skep­tiš­kai.

REKLAMA
REKLAMA

Emo­ci­nis poil­sis

Anot psi­cho­lo­gės Ire­nos Čes­nu­lai­tie­nės, me­nas jau sa­vai­me yra at­si­pa­lai­da­vi­mo, kū­no ir dva­sios har­mo­ni­jos palaiky­mo šal­ti­nis, to­dėl ypač svar­bus ne tik no­rint kuo dau­giau pa­ge­rin­ti svei­ka­tą, bet ir kaip re­lak­sa­ci­ją tei­kian­tis pro­ce­sas, at­pa­lai­duo­jan­tis ner­vų sis­te­mą, la­vi­nan­tis mo­to­ri­nius, ko­mu­ni­ka­ci­nius ge­bė­ji­mus. Me­no te­ra­pi­ja lei­džia žmo­gui at­skleis­ti sa­vy­je neat­pa­žin­tas ga­li­my­bes, ta­len­tus, su­ras­ti nau­jų pro­ble­mų spren­di­mo bū­dų, pa­si­sem­ti stipry­bės ir ne­tgi užau­gin­ti sa­vo emo­ci­nio in­te­lek­to koe­fi­cien­tą.

REKLAMA

„Kiek­vie­na me­ni­nės raiš­kos prie­mo­nė tu­ri sa­vi­tų gy­do­mų­jų ga­lių, lei­džian­čių at­si­skleis­ti, iš­reikš­ti gi­liai pa­slėp­tus no­rus, sva­jo­nes, dve­jo­nes ar net nuo­skau­das. Daž­nai ma­no­ma, kad už­siim­ti me­nu, t. y. pieš­ti, šok­ti ar dai­nuo­ti, reikia mo­kė­ti, tu­rė­ti tam ypa­tin­gų ga­bu­mų. Taip nė­ra, nes kiek­vie­nas, bū­da­mas vai­kas, pie­šė, lip­dė, žai­dė, va­di­na­si, ga­li sa­vy­je pa­ža­din­ti kū­ry­biš­ku­mą. Ga­lė­da­mi iš­reikš­ti sa­vo kū­ry­bi­nes ga­lias ge­riau jau­čia­mės. Bū­da­mi psichologiškai sta­bi­lūs, ga­li­me džiaug­tis ge­res­ne svei­ka­ta“, – sa­ko psi­cho­lo­gė.

REKLAMA
REKLAMA

At­vers di­de­les per­spek­ty­vas

Gy­do­mą­ja me­no ga­lia su­si­do­mė­ta 1938 me­tais. Ang­lų dai­li­nin­kas And­ri­ja­nas Hil­las, pa­ts sir­gęs tu­ber­ku­lio­ze, apsilan­kęs ser­gan­čių­jų plau­čių li­go­mis li­go­ni­nė­je, pa­ju­to ten tvy­ro­ju­sį liū­de­sį ir pri­slėg­tą nuo­tai­ką. Jis spon­ta­niš­kai pa­siū­lė li­go­niams pieš­ti. Po ke­lių die­nų dai­li­nin­kas pa­ste­bė­jo, kad pie­ši­mo pro­ce­sas vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms sutei­kia daug džiaugs­mo, ne­tgi ska­ti­na gi­ji­mą. Šis pa­ste­bė­ji­mas ne­bu­vo pa­mirš­tas. Il­gai­niui dau­ge­lio ša­lių gy­dy­mo įstai­go­se pie­ši­mas, lip­dy­mas, mu­zi­ka, šo­kiai im­ti tai­ky­ti kar­tu su me­di­ka­men­tais. Da­bar pa­sau­ly­je eg­zis­tuo­ja daugybė me­no te­ra­pi­jos stu­di­jų, mo­kyk­lų, net uni­ver­si­te­tų, ku­riuo­se ren­gia­mi me­no te­ra­peu­tai. Tu­rė­ti sa­vo me­no te­ra­peu­tą ta­po itin po­pu­lia­ru, nors tai ir ne­ma­žai kai­nuo­ja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei nors kiek su­si­pa­žįs­ta­ma su me­no te­ra­pi­ja, ji pa­mė­gia­ma“, – tvir­ti­na psi­cho­lo­gė. De­ja, Lie­tu­vo­je me­nų terapeutai dar nė­ra ren­gia­mi, o me­nų te­ra­pi­ja, kaip spe­cia­ly­bė, ne­pri­pa­žin­ta, nors jau nuo 1992 m. žings­nis po žings­nio sie­kia­ma šį efek­ty­vų te­ra­pi­jos bū­dą įtei­sin­ti.

Ga­li­my­bė pa­žin­ti sa­ve ir pa­sau­lį

„Te­ra­pi­ja“ reiš­kia gy­dy­mą, lei­džian­tį pro­fe­sio­na­liai pa­dė­ti ki­tiems ir sau, ta­čiau pra­ktiš­kai me­no te­ra­pi­ja ne vi­sa­da yra su­si­ju­si su gy­dy­mu griež­tai me­di­ci­ni­ne pra­sme. Tai la­biau har­mo­ni­za­ci­jos prie­mo­nė. Me­nų te­ra­pi­jos sean­so metu sie­kia­ma me­ni­nės re­lak­sa­ci­jos ar­ba sti­mu­lia­ci­jos. Te­ra­pi­ja uni­ka­li tuo, kad pa­de­da žmo­gui ne vien žo­džiais išreikš­ti ir są­mo­nę, ir pa­są­mo­nę, jos es­mę su­da­ro veik­los, ku­rios me­tu kas nors ku­ria­ma, po­vei­kis. Čia svarbiausia – pro­ce­sas ir žmo­gus, o me­nas nau­do­ja­mas kaip ne­žo­di­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nė, kaip bū­das išsakyti su­mi­šu­sius, ne iki ga­lo su­pras­tus jaus­mus, sie­kiant su­teik­ti jiems aiš­ku­mo ir tvar­kos.

REKLAMA

Lie­tu­vo­je vis la­biau po­pu­lia­rė­jan­ti dai­lės te­ra­pi­ja yra pa­pil­do­ma šiuo­lai­kiš­ko gy­dy­mo prie­mo­nė, ku­ria sie­kia­ma ne išug­dy­ti pro­fe­sio­na­lius dai­li­nin­kus, o iš­lais­vin­ti kiek­vie­na­me žmo­gu­je esan­čią vi­di­nių ga­lių ir svei­ka­tos po­ten­ci­ją. „Tai­kant dai­lės te­ra­pi­ją pa­tei­kia­ma te­ma, ta­čiau ne­kon­tak­tuo­ja­ma, ne­pa­ta­ria­ma, ne­mo­ko­ma, ne­sie­kia­ma to­bu­lo rezul­ta­to, nes šiuo at­ve­ju svar­bes­nis pa­ts pro­ce­sas, ku­rio me­tu sie­kia­ma at­gau­ti ir pa­lai­ky­ti fi­zi­nę bei dva­si­nę sveika­tą, su­teik­ti as­me­niui sa­vi­raiš­kos ir kū­ry­bi­nės ga­lios lais­vę, – pa­sa­ko­ja psi­cho­lo­gė. – Pas­te­bė­jau, kad dau­ge­liu at­ve­jų dai­lės te­ra­pi­jos už­siė­mi­mas žmo­nėms su­ke­lia tei­gia­mas emo­ci­jas, pa­de­da nu­ga­lė­ti apa­ti­ją, su­for­muo­ti aktyves­nę gy­ve­ni­miš­ką po­zi­ci­ją. Už­siė­mi­muo­se vyks­ta ne­nus­pė­ja­mas žai­di­mas dai­lės prie­mo­nė­mis bei technikomis. Dar­bai yra la­bai as­me­niš­ki, juo­se at­si­spin­di tai, apie ką net pa­ts žmo­gus daž­nai ne­su­si­mąs­to, to­dėl jie pa­pras­tai ne­vie­ši­na­mi be au­to­riaus su­ti­ki­mo.“

REKLAMA

Juo­kin­ga­me pie­ši­ny­je – rim­ta pra­smė

Dai­lės te­ra­pi­jos pra­ty­bų me­tu ne­ri­mas ir iš­gy­ve­ni­mai pa­ver­čia­mi pie­ši­niais. Anot psi­cho­lo­gės, svar­biau­sia ne piešimo tech­ni­ka ar re­zul­ta­tas, o tai, kas pie­šiant yra iš­gy­ve­na­ma. Me­no te­ra­pi­ja krei­pia­si į mū­sų emo­ci­jas, išlaisvina jaus­mus. Sa­ko­ma, kad pie­ši­mas – tai pir­mo­ji kal­ba, ku­rią mes iš­mo­ko­me. Už­siim­ti dai­lės te­ra­pi­ja ga­li­ma ir na­muo­se, te­rei­kia įsi­gy­ti pieš­tu­kų, da­žų, ki­tų kū­ry­bi­nės raiš­kos prie­mo­nių, ta­čiau gru­pi­nė­je te­ra­pi­jo­je, pa­si­tel­kus pa­trauk­lias for­mas, žmo­gus grei­čiau su­vo­kia sa­ve, sa­vo pro­ble­mas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dau­gy­bę me­tų slėp­tas emo­ci­nes pro­ble­mas žmo­gui nė­ra pa­pras­ta pa­pa­sa­ko­ti. Pie­ši­mas lei­džia tai pa­da­ry­ti lengviau. Pie­šiant iš pa­są­mo­nės ima kil­ti vi­di­niai konflik­tai, vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mai, iš­stu­mia­mi ne­ma­lo­nūs jausmai, – ti­ki­na psi­cho­lo­gė. – Jei sun­kiu mo­men­tu pa­ban­dy­tu­mė­te paim­ti tep­tu­ką, su­pras­tu­mė­te, kad ne­tru­kus tam­pa leng­viau. Dau­ge­liu at­ve­jų už­tek­tų tik šiek tiek ki­tu kam­pu pa­ma­ty­ti ir su­pras­ti jau tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją, kad atras­tu­me nau­jų tiks­lų, su­vok­tu­me lem­tin­gas sa­vo veiks­mų klai­das ar tie­siog įveik­tu­me iš pir­mo žvilgs­nio nenugalimas kliū­tis. Vie­na svar­biau­sių prie­žas­čių, ne­lei­džian­čių pa­si­nau­do­ti kiek­vie­nam žmo­gui su­teik­ta kūrybišku­mo do­va­na, – tai išanks­ti­nės nuo­sta­tos, bai­mės ir sa­vo kū­ry­bi­nių re­sur­sų ne­pa­ži­no­ji­mas.“

REKLAMA

Slap­tas ke­lias į sie­los gel­mes

Anot psi­cho­lo­gės, žmo­gus daž­nai nė neį­ta­ria, kiek daug ja­me yra. Lais­vai, ne­re­tai ir spon­ta­niš­kai da­ly­vau­jant dai­lės kū­ry­bos pro­ce­se, ne­tu­rint jo­kių išanks­ti­nių nuo­sta­tų ir įgim­tų įgū­džių, ga­li­ma iš­mok­ti ge­riau pa­žin­ti sa­ve, o ne sukur­ti ver­tin­gą dar­bą. Be to, šia­me su­sve­ti­mė­ji­mo am­žiu­je dai­lės te­ra­pi­ja yra ga­lin­ga žmo­nių suar­tė­ji­mo prie­mo­nė, kai sun­kiai už­mez­ga­mi kon­tak­tai, kai rei­kia bend­rau­ti ypač sun­kiu bei de­li­ka­čiu klau­si­mu. Iman­tis šios veik­los, nerei­kia net mo­kė­ti pieš­ti, nes tai yra pri­gim­ti­nis ge­bė­ji­mas vi­zua­li­niu bū­du iš­reikš­ti sa­ve.

REKLAMA

„Dai­lė – pui­ki ko­mu­ni­ka­ci­nė prie­mo­nė, spon­ta­niš­ka ir sa­va­ran­kiš­ka veik­la, ku­rios me­tu ga­li­te pa­tir­ti iš­kro­vą, – įsiti­ki­nu­si psi­cho­lo­gė. – Dau­gy­bę me­tų slėp­tas emo­ci­nes pro­ble­mas žmo­gui nė­ra pa­pras­ta pa­pa­sa­ko­ti. Pie­ši­mas leidžia tai pa­da­ry­ti leng­viau ir jau­čian­tis sau­giai. Me­no te­ra­pi­ja nie­ka­da ne­siū­lo išanks­ti­nių pa­ta­ri­mų, tik lei­džia mums su­ži­no­ti sa­vo silp­ny­bes ir stip­ry­bes.“

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų