Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Medikų teigimu, Lietuvoje hepatito C virusu yra užsikrėtę maždaug 2 proc., t.y. apie 50 tūkst. gyventojų. Pagal kovos su šia infekcija efektyvumą užimame paskutinę vietą tarp 30-ties tirtų Europos valstybių. Tad medikai sako, kad Lietuvoje būtina sukurti nacionalines hepatito C prevencijos ir gydymo programas ir numatyti nacionalinę ligos valdymo strategiją. Rinkodaros vadybininku dirbantis Petras sako, kad jį ištikęs šokas, kai būdamas 24-erių sužinojo, sergantis hepatitu C. Mat vaikinas tapęs kraujo donoru ir netrukus sulaukęs gydytojo skambučio. Jis spėja užkratą gavęs dėl tatuiruotės, tačiau yra patyręs ir ne vieną operaciją.
„Galiu pasakyti, kad aš nieko nejaučiau, ir pacientai iš tikrųjų ir nesužino, kol nepasireiškia rimti veiksniai, o tai praeina po susirgimo 15 ar 20 metų, nes liga yra lėtinė ir tiktai progresuoja ir tik mažai daliai pacientų ji pasireiškia ūminiu būdu, gelta“, – sakė visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ koordinatorius Petras Šeika.
Dabar gydytojai viruso kraujyje neberanda, tačiau gydytis reikėję dvejus metus. Supratęs, kad visuomenė apie šią ligą žino mažai P. Šeika parengė geltonąją knygą apie hepatitą C Lietuvoje. Ją galima rasti visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ internetinėje svetainėje. Autorius pabrėžia, kad hepatitas nėra asocialių asmenų liga, kaip laikyta iki šiol.
Gydytojai sako, kad viruso ilgai neaptikus gali susiformuoti kepenų cirozė, kepenys surandėti, išsivysto kepenų vėžys ir jas gali tekti persodinti. Ligą sukelia virusai, todėl ji gydoma antivirusiniais vaistais.
„Toms infekcijos formoms, kurios labiausiai paplitę Europoje ir Lietuvoje, deja tų vaistų, kuriuos mes šiandien turim Lietuvoje, jų efektyvumas siekia maždaug apie 40–50 procentų. Ir yra didelė tikimybė, kad kai žmogus kreipiasi į mus jau vėlyvose ligos formose, kai cirozė jau susiformavusi, kad žmogus negalės to gydymo kurso ištverti dėl šalutinių reakcijų ir jeigu gydymas yra nutraukiamas dėl to šalutinio vaistų poveikio, efektas nepasiekiamas“, – pasakojo infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė.
Nuo hepatito C jokių skiepų nėra, tačiau nuo hepatito B pirmą parą po gimimo jau skiepijami visi naujagimiai. Virusu užsikrėtusiųjų pagausėjo po 1993 metų, kai buvo įdiegta donorų patikra, tačiau Lietuvoje kol kas nėra jokios nacionalinės hepatitų programos, kuri leistų pritaikyti naujausius mokslo pasiekimus, pacientus gydyti naujausiais vaistais.
