Medikų pasakymas, kad šiandien žmogų galima surinkti iš mažų dalelių, vis dar skamba lyg neįtikėtinos ateities vizija, tačiau iš tikrųjų tai yra šių dienų tikrovė, su kuria susiduriama vos užsivėrus operacinės durims. Prisiūtos rankų plaštakos ar pėdos, transplantuoti audiniai ir taip atkurtas veidas, po traumos ant rankų persodinti kojų pirštai, o pacientas gali juos ne tik jausti, bet ir atlikti jais kai kuriuos fizinius veiksmus – visa tai tik nedaugelis operacijų, kurias atlieka plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai, pavyzdžių.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras, persikėlęs iš Centro filialo (buvusio Raudonojo Kryžiaus ligoninės), nuo kovo 1 d. sėkmingai tęsia savo veiklą Santariškių klinikose – naujajame Akušerijos ir chirurgijos korpuse ir atlieka aukščiausio lygio mikrochirurgines operacijas.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorius prof. Kęstutis Vitkus sakė, kad šis centras yra vienintelis amputuotų galūnių replantacijų ir sudėtingų viršutinės galūnės traumų bei jų pasekmių chirurginio gydymo centras Lietuvoje. „Jau nebeturėtų taip būti, kad žmogus, kuriam nutrauktas pirštas, pro pat Santariškių klinikas važiuoja į kitą ligoninę. Esame vienintelė ligoninė šalyje, kur pacientai gaus kompleksinę pagalbą.
„Tapo įprasta į plastinę chirurgiją žiūrėti kaip į grožio salono paslaugas, bet taip nėra, tai labai rimta chirurgija. Ši medicinos šaka gali pakeisti ketvirtį žmogaus ar pusę krūtinės ląstos, pilvą arba kitą vietą. Šioje ligoninėje medikai turi galimybę teikti daugiafunkces paslaugas – jei reikia žarnos gabalėlį persodinti į išoperuotos stemplės vietą, atlikti rekonstrukcines operacijas – dirba kelios komandos, kelių skyrių specialistai.“
Susiuvamos net vos įžiūrimos kraujagyslės
Medikai plastines ir rekonstrukcines operacijas sėkmingai atlieka jau daugiau nei 30 metų. Tačiau kiekviena operacija yra unikali, trunka nuo kelių iki keliolikos valandų, kruopščiai „surenkant“ net pačias ploniausias kraujagysles, nervus, sausgysles ir kitas struktūras. Bet to neužtenka. „Prisiūti pirštą neužtenka, svarbu, kad jis ne tik prigytų, bet ir funkcionuotų. Mums ne kartą teko operuoti mažų vaikų pirštukus – įsivaizduokite, kaip susiūti 0,3 mm diametro kraujagysles. Todėl drąsiai galima sakyti, kad tokios operacijos yra supermikrochirurginės“, – pasakoja prof. K.Vitkus.
Santariškių klinikose Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro medikai sėkmingai atlieka ir krūtų rekonstrukcines operacijas. Tokios operacijos dar vadinamos vėžio chirurgija, kuomet amputuota krūtis sudėtingų operacijų metu atkuriama persodinant audinius iš kitų kūno vietų. Galima iš naujo sukurti spenelį, kuris nesiskirs nuo sveikosios pusės. Kaip teigia centro direktorius, tai tarsi iš Sacharos suformuoti oazę. Iš Santariškių klinikų pirmosios pacientės po tokių sėkmingų operacijų jau išvyko į namus.
VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje planuojama per metus gydyti apie 2000 pacientų.
Sukuriama ir tai, ko nebuvo
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistas Šarūnas Mažeika pasakojo, kad plastinių ir rekonstrukcinių operacijų metu medikai dirba su neįtikėtinai mažomis kraujagyslėmis, kurių skersmuo dažnai tėra vos milimetras, o siūlai, kuriais šios kraujagyslės susiuvamos, yra penkis kartus plonesni už žmogaus plauką. „Įsivaizduokime didelį medžio lapą, kuris maitinasi per mažytį kotelį. Analogiška yra ir žmogaus kūno dalies situacija – jei žmogaus audinių dalį prijungsime kraujagyslėmis prie kitos kūno vietos audinių – jie išgyvens ir funkcionuos. Taip net galima kokią nors audinių dalį laikinai persodinti į kokią nors kitą kūno vietą, kad šie prigytų, o vieta, į kurią bus persodinama, galiausiai taip pat būna per tą laiką tinkamai paruošiama“, – sakė medikas. Š. Mažeika parodė ir pacientų nuotraukas, kuriose matyti, kaip audiniai ar net kūno dalys laikinai „priauginami“ kitose kūno vietose prieš perkeliant. Vienas iš pavyzdžių – rankos delno dalis ir pirštai laikinai „priglausti“ pažastyje.
„Mūsų tikslas – prisiūti tai, ko žmogus neteko, kas am buvo nuplėšta, nupjauta, o jei to nepavyksta padaryti, stengiamasi atkurti, o kartais, ypač apsigimimų atvejais, sukuriama tai, ko apskritai nebuvo. Paprastai audiniai paimami iš ten, kur yra nelabai reikalingi ir tarsi atsarginės dalys priauginami ten, kur yra būtini“, – kalbėjo medikas ir prisiminė atvejį, kuomet 6 metų mergaitei buvo persodintas ir sėkmingai prigijo kojos pirštas.
Š. Mažeika teigė, kad išgelbstimi ir tie pacientai, kurių galūnės visiškai nuplėštos. Jei tik pavyksta atkurti kraujotaką ir nebūna kitų komplikacijų, žmonės gali valdyti galūnes, jausti.
Kiek kainuoja visavertis gyvenimas?
Paklaustas apie tokių operacijų kainą, K. Vitkus teigė, kad jos yra nemokamos, o savikaina, kai apskaičiuojami tik medikamentai, neabejotinai nustebintų: „Pragulos pašalinimo operacija JAV kainuoja apie 70 tūkst. JAV dolerių, tad veikiausiai numanote, kad visos jos brangios, tačiau, jei 25–30 metų žmogus, netekęs piršto ar kitos kūno dalies, po gydymo tampa ne neįgaliuoju, o sveiku dirbančiu asmeniu, galime apskaičiuoti, kiek jis per savo gyvenimą uždirbs valstybei.“
Gali nelikti kam siūti nutrauktus pirštus
Nors šios medicinos srities populiarumas yra labai didelis, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistai nuogąstauja, kad, valstybei nutraukus šios srities studijų finansavimą, greitai nebeliks kam dirbti šį darbą.
„Norinčiųjų studijuoti yra labai daug, tačiau šiemet nefinansuojama nė viena studijų vieta, nors turime penkis šios srities rezidentus. Pas mus studijuoja rezidentas iš Brazilijos, kuris už metus studijų moka valstybei po 24 tūkst. litų. Rezidentūra trunka penkerius metus, vadinasi, studentas turi turėti 120 tūkst. litų studijoms“, – apie padėtį kalbėjo K. Vitkus.
