• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Alergijas mokslininkai linkę vaidinti viena šių dienų išsivysčiusio pasaulio epidemijų. Jei su vienomis alerginėmis reakcijomis galima bandyti susigyventi, kitos gali kainuoti ir gyvybę. Tad ką šiuolaikiniam žmogui reikėtų žinoti apie alergijas?

Alergijas mokslininkai linkę vaidinti viena šių dienų išsivysčiusio pasaulio epidemijų. Jei su vienomis alerginėmis reakcijomis galima bandyti susigyventi, kitos gali kainuoti ir gyvybę. Tad ką šiuolaikiniam žmogui reikėtų žinoti apie alergijas?

REKLAMA

Pasaulinė alergologų asociacija skaičiuoja, kad išsivysčiusiose šalyse nuo šio negalavimo kenčia apie 20 proc. gyventojų, o per artimiausius kelis dešimtmečius šis skaičius gali padvigubėti. 

Gyvenantys kaimuose rečiau serga alergija

Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų vyresniosios gydytojos alergologės-klinikinės imunologės Anželikos Chomičienės aiškinimu, nėra iki galo aišku, kodėl daugėja alergiškų žmonių, tačiau viena iš hipotezių susijusi su per daug steriliu gyvenimo būdu.

„Kodėl taip vyksta, iki galo nėra žinoma, bet iki šiol vyrauja vadinama higienos hipotezė, kad kuo geresnis gyvenimo būdas, geresnės socialinės-ekonominės sąlygos, kuo sterilesnė mūsų aplinka, tuo dažniau susergame alergijomis. Taip pat vartojame apdorotą, su priedais maistą, daug antibiotikų. 

REKLAMA
REKLAMA

Tie žmonės, kurie gyvena kaimuose, turi didesnes šeimas, kontaktą su gyvūnais, gyvuliais, žymiai rečiau serga alergija. Yra įrodyta, kad kaimo vietovėse žmonės daug rečiau serga alerginėmis ligomis, lyginant su miesto gyventojais, kur yra užterštas oras, visiškai kitoks gyvenimo būdas ir stilius“, – dėstė ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“. 

REKLAMA

Kodėl išsivysto alergija?

Papasakojusi apie alergijos išsivystymo mechanizmus, gydytoja pabrėžė, kad pati alergija nėra liga, o kitų susirgimų išraiška. 

„Kalbėdami apie alergiją turime omenyje neįprastą organizmo imuninės sistemos reakciją į aplinkoje esančias medžiagas, kurios paprastai daugeliui žmonių būna visiškai nekenksmingos. Alergija savaime nėra liga, tiesiog kai kurių ligų priežastis ir mechanizmas. 

Kodėl ji atsiranda? Tai yra klausimas, kuris turbūt iki galo neturi atsakymo. Alergijos atsiradimas siejamas su genetika – dažnai turime genų, kurie sąlygoja alergijos atsiradimą, bet paprastai įtakos turi ir aplinka“, – kalbėjo A. Chomičienė.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra įrodyta, kad kaimo vietovėse žmonės daug rečiau serga alerginėmis ligomis, lyginant su miesto gyventojais, kur yra užterštas oras ir visiškai kitoks gyvenimo būdas ir stilius“

Pasak jos, alerginių ligų rizika priklauso ir nuo mūsų mikrobiomo, tai yra mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų visumos, taip pat persirgtų infekcijų, oro taršos, vietos, kurioje gyvename, profesinės aplinkos ir aibės kitų veiksnių:

„Iš esmės daugybė dalykų gali sąlygoti alergijos atsiradimą. Mes turime geną, o ar jis atsibus, pasireikš, ar ši liga išsivystys, priklauso nuo aplinkos.“

Kaip atpažinti alergiją?

Paklausta apie simptomus, kurie leistų įtarti alergiją, gydytoja vėl priminė, kad alergija savaime nėra liga, yra kažkokia atskira liga, kuri pasireiškia alerginiais mechanizmais. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tų ligų yra labai daug, jas būtų galima suskirstyti pagal organus. Dažniausios yra kvėpavimo takų ligos, turbūt visi žino apie alerginę slogą, alerginį akių uždegimą, dažnai įvardijama liga yra šienligė, kuri atsiranda nuo žiedadulkių aplinkoje. 

Tai – alerginės slogos simptomai: dažnas čiaudulys, nosies tekėjimas, nosies užburkimas, kai žmogus negali prakvėpuoti, gali būti akių ašarojimas, niežulys, gerklės perštėjimas. Paprastai šie simptomai atsiranda po sąlyčio su alergenais“, – dėstė A. Chomičienė.

Gydytojos aiškinimu, įtarti alergiją žmogus gali, kai simptomai aiškiai atsiranda po kontakto su alergenais. 

REKLAMA

„Pavyzdžiui, gyvūnų alergenai – žmogus negali būti aplinkoje, kur yra šuo, nes jei priartėja prie jo, pradeda čiaudėti, ašaroti. Tas pats yra ir kalbant apie šienligę – jei kelis sezonus iš eilės tuo pačiu metu žmogui pavasarį simptomai kartojasi, tokiu būdu žmogus jau gali įtarti, kad jo sloga, akių simptomai yra susiję su alergijomis. 

Bet kartais, kai simptomai yra nuolatiniai, užsitęsę, žmogus net neįtaria, kad jam gali būti alergija, pavyzdžiui, namų dulkių erkutėms. Tą jau gali įtarti ar nustatyti specialistas – otorinolaringologas ar šeimos gydytojas ir nusiųsti alergologui patikslinti, kokia yra priežastis“, – patarė alergologė.

REKLAMA

Kita dažna liga – alerginė astma. Ji pasireiškia dusuliu, švokštimu krūtinėje, krūtinės veržimu, kosuliu:

„Ji vėlgi dažniausiai atsiranda po kontakto su kažkokiais konkrečiais alergenais, žmogus aiškiai pastebi, kad būnant tam tikroje aplinkoje jam atsiranda tokie simptomai. Taigi siejant simptomus su galimu alergenu galima įtarti alergiją.“ 

Alergiją išduoda ir oda 

Odos alergijos pasireiškia atopiniu dermatitu. Pašnekovės aiškinimu, tai – liga, kuri dažniausiai pasireiškia vaikystėje, kai yra beriamos įvairios kūno vietos, atsiranda paraudę, niežtintys pleiskanojantys plotai. 

„Kita liga – dilgėlinė, kuri taip pat gali būti susijusi su alergija. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja kažkokius vaistus arba valgė maistą, kuriam yra alergiškas, paprastai labai greitai, valandos bėgyje išsivysto dilgėlinė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai labiausiai gąsdinančios būtų greitosios reakcijos – minėta anafilaksija, dilgėlinė, angioedema, kai sutinsta žmogaus gleivinės, tokios reakcijos paprastai gąsdina žmones. Lėto tipo reakcijos pasireiškia dermatitais, specifiniais bėrimais, kuriuos gali atskirti gydytojai.“

Sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija. Tai gali būti anafilaksinis šokas, kada krenta spaudimas arba gali būti kelių organų reakcija – žmogus gali būti išbertas, dusti. Tai – sunkiausia reakcija į alergeną, ji būna labai greita, atsiranda per kelias minutes ar valandas panaudojus įtariamą alergeną“, – kalbėjo A. Chomičienė.

Kaip kyla alergija maistui

Dar vienas dažnai pasitaikantis alerginis susirgimas – maisto alergija. Gydytojos aiškinimu, tai gali būti ir rimta sisteminė anafilaksinė reakcija kai suvalgius produktą, kuriam žmogus alergiškas, organizmas labai greitai sureaguoja.

REKLAMA

„Jis būna išbertas, parausta, niežti odą, gali atsirasti sloga, kažkokia virškinimo simptomatika, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gali dusti. Tai – labai sunki reakcija į maistą, kuri atsiranda labai greitai. Tai žmogus iškart gali įtarti, kad jei suvalgė krevečių, tuno ir labai staigiai pasireiškė simptomai.

Lengvesnės reakcijos būtų ūmi dilgėlinė, kuri taip pat atsiranda suvalgius maisto produktą – per pusvalandį valandą atsirandą kažkoks niežtintis odos bėrimas pūkšlėmis. Tai būna tokie paraudę, patinę, niežtintys plotai. Maisto alergija gali pasireikšti ir atopiniu dermatitu, tai yra sergant šia liga žmonės būna alergiški maistui, reakcijos būna vėlyvos, ne iškart gali suprasti, kad tai yra nuo maisto“, – pasakojo alergologė.

REKLAMA

Jos pastebėjimu, dažniausiai iš maisto produktų žmonės alergiški vėžiagyviams. Taip pat neretai būna minėtosios vadinamosios kryžminės alergijos, kai žmogus turi ir šienligę, yra įsijautrinęs žiedadulkių alergenams ir reaguoja į maistą, tam tikrus vaisius, daržoves, riešutus, kaulavaisius.

„Taip yra dėl to, kad šie alergenai panašūs į žiedadulkių alergenus ir neretai sukelia burnos alergijos sindromą, kai peršti burną, atrodo, lyg tinsta, žmogus kosti, yra nemalonus perštėjimo pojūtis gleivinėje“, – pastebėjo gydytoja.

Tuo metu bendrai dažniausia alerginė liga yra alerginė sloga, kurią sukelia žiedadulkės ar namų dulkių erkių alergenai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką daryti staiga pradėjus tinti?

Apibendrindama gydytoja nurodė, kad alergijas iš esmės galima suskirstyti į dvi pagrindines dalis – lėtines ir ūmines alergijas:

„Vienos yra susijusios su greitais alerginiais mechanizmais, kai atsiranda antikūnai ir po pakartotinio kontakto su alergenu labai greitai sukelia alerginę reakciją – paprastai per valandą. Ir gali būti lėto tipo reakcijos į tam tikrus alergenus, kai reakciją galima stebėti po kelių parų po sąlyčio su alergenu. 

Tai labiausiai gąsdinančios būtų greitosios reakcijos – minėta anafilaksija, dilgėlinė, angioedema, kai sutinsta žmogaus gleivinės, tokios reakcijos paprastai gąsdina žmones. Lėto tipo reakcijos pasireiškia dermatitais, specifiniais bėrimais, kuriuos gali atskirti gydytojai.“

REKLAMA

Jei įvyksta ūmi reakcija, žmogus pradeda tinki, sunku kvėpuoti, pirmiausia reikia skubėti kviesti greitąją pagalbą. Negydant anafilaksijos galima numirti.

„Jei tai vyksta pirmą kartą gyvenime, turbūt žmogus neturės po ranka kažkokių vaistų nuo alergijos ir negalės pats sau padėti. Jei žmogus jau žino, kad yra alergiškas, paprastai nešiojasi tam tikrus vaistus.

Jei jau buvusi anafilaksija, žmogus paprastai su savimi turi ir adrenalino ir žino, kad jį reikia susileisti. Tačiau visada vis tiek reikia kviesti greitąją, jei reakcija sunki ir pavojinga gyvybei, jei yra dusulys, stiprus tinimas, kraujospūdžio kritimas kuris pasireiškia kaip silpnumas, galvos svaigimas, sąmonės pritemimas“, – kalbėjo A. Chomičienė.

REKLAMA

Alergijas įmanoma išgydyti?

Pasak gydytojos, jei tai nėra anafilaksinis šokas, alergija nesukelia gyvybės pavojui, tačiau negydomos jos gali sunkėti, dėl to nukenčia žmogaus gyvenimo kokybė. 

„Kai kurios ligos, pavyzdžiui, alerginė sloga yra bronchinės astmos išsivystymo sloga. Taigi viena liga gali keisti kitą ir tapti sunkesne liga“, – pastebėjo A. Chomičienė. 

Norint išvengti alerginių reakcijų būna vengti ją sukeliančių alergenų. Deja, bet ne visų jų galima išvengti. 

„Įkvepiami alergenai yra aplinkoje ir jų sunku išvengti. Vienintelis gydymo būdas, kuris padeda išsigydyti alergijas arba bent palengvinti simptomus, tai yra alergenų specifinė imunoterapija. Tai yra toks gydymo būdas, kai 3 metus ar kartais ilgiau alergenai skiriami mažomis dozėmis.

Žmogus arba vartoja jas po liežuviu, geria lašiukus, arba ateina pas mus susileisti injekciją. Tokiu būdu organizmas pripratinamas prie alergeno, sukeliama vadinama tolerancija alergenui“, – vienintelį gydymo būdą įvardijo medikė.

Gera žinia antivakseriams. Prieš keletą dienų. Tornadas USA Sunaikino Pfizer gamykla. Tiesiog nunešė gamyklą per keletą minučių. Kad tokių naujienų iš USA daugiau būtų. Leistų truputi atsikvėpti žmonės. Nuo stebuklingų bakst nuo mirties!!!
Prie alergijų pastaruoju metu paplitimo ypač prisidėjo COVID skiepai. Kai buvo skiepijamos net tos amžiaus grupes, kuriems tu skiepų net nereikėjo. Skiepijimas turi būti tikslinis, o ne tai kas duomenu mokslininkams po geros kanapių dozes susivaidena.
Alergijos ir kitos ligos padažnėjo dėl įvežtų elektroninių cigarečių ir kitokių nuodų. Oro tarša laikais nuodingais organiniais junginiais nėra tiriama. Straipsnis skirtas dėmesiui nuo nuodytojų verslo nukreipti. Kodėl nėra skalbiama užpildų sudėtis prekybos vietose? Kodėl nereikalaujama, kad prekybos vietose būtų stendai su informacija apie garinimo metu į aplinką patenkančias medžiagas ir jų poveikį žmogui?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų