Praėjusio mėnesio pabaigoje įvyko pirmieji teismo posėdžiai, kurių metu buvo nagrinėjamos A. Rodnianskio ir I. Vyrypajevo bylos, tačiau apie tai teismas pranešė tik trečiadienį.
Pasak teismo spaudos tarnybos, šiuo metu jie gyvena užsienyje. Rusijos vidaus reikalų ministerija I. Vyrypajevą taip pat įtraukė į federalinių ieškomų asmenų sąrašą.
Ukrainoje gimęs A. Rodnianskis yra vienas iš įtakingiausių pastarųjų dešimtmečių Rusijos kino veikėjų. Jis pasitraukė iš Rusijos po to, kai praėjusių metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ir ne kartą atvirai pasisakė apie karą.
2022 metų spalį Rusijos teisingumo ministerija įtraukė jį į „užsienio agentų“ sąrašą.
Platformoje „Telegram“ trečiadienį A. Rodnianskis parašė: „Aš ir vienas geriausių rusų dramaturgų bei režisierių buvome suimti už akių už tai, kad pasakėme tiesą apie karą. Mes ją išsakėme savais žodžiais. Ne melagingais biurokratiniais konstruktais. Karą vadinome karu. Karo nusikaltimus – karo nusikaltimais. Rusijos agresiją – Rusijos agresija. Jokios specialiosios karinės operacijos, jokio „NATO puolimo“, jokio „rusų gelbėjimo“.“
Lenkijos sostinėje jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis populiarus dramaturgas, režisierius ir aktorius I. Vyrypajevas taip pat ne kartą pasisakė prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.
Trečiadienį Maskvos teismas taip pat skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę opozicijos veikėjui, prieš Maskvos karą Ukrainoje pasisakančiam Michailui Krigeriui.
Jis buvo suimtas praėjusių metų lapkritį dėl kaltinimų terorizmo teisinimu ir neapykantos kurstymu grasinant panaudoti smurtą. Šie kaltinimai taip pat susiję su 2020 metais paskelbtais įrašais socialiniuose tinkluose, kuriuose M. Krigeris teigiamai atsiliepė apie išpuolius prieš Federalinę saugumo tarnybą ir ne kartą užsiminė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino egzekuciją.
Antradienį prokurorai paprašė jam skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Prieš nuosprendžio paskelbimą M. Krigeris pareiškė, kad buvo persekiojimas dėl savo antikarinės ir proukrainietiškos pozicijos.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė Maskvos pajėgas į Ukrainą, šalies vyriausybė ėmėsi įvairiausių represijų prieš opoziciją, nematytų nuo sovietinių laikų.
Nuo puolimo Ukrainoje pradžios Rusija priėmė nemažai įstatymų, kuriais siekiama nutildyti bet kokią kritiką. Pagal vieną šių įstatymų baudžiama už kariuomenės ir jos veiksmų „diskreditavimą“.
Keletas žmonių, tiek politinių oponentų, tiek paprastų piliečių, pagal naujuosius įstatymus buvo nuteisti ir nubausti griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis.
