„Nemėgstu vietų, kur renkasi garsenybės”
Buvusios electropop grupės “Soft Cell” lyderis Marcas Almondas (49) po penkiolikos metų pertraukos grįžta į Vilnių. Rugsėjo 29-ąją “Forum Palace” scenoje koncertuosiančio brito nekantriai laukia visi, kuriems pirmasis jo vizitas 1993 m. padarė neišdildomą įspūdį. Prieš ketverius metus motociklo avariją patyręs ir komą išgyvenęs M. Almondas prisipažino dabar dar labiau vertinantis sceną, muziką ir patį gyvenimą.
Žurnalui “Laisvalaikis” dainininkas sutiko duoti išskirtinį interviu.
- Vilniuje koncertavote prieš penkiolika metų. Ar pamenate ką nors?
- Iš tiesų tai buvo labai seniai. Gerai pamenu tų metų turą, bet ne konkrečių koncertų detales. Įspūdžiai daugiau bendro pobūdžio. Bet kuriuo atveju esu tikras, kad Vilnius nuo tada labai pasikeitė. Bus įdomu jus dabar aplankyti.
- Tada vykęs jūsų koncertas daugeliui tapo legendinis. Atsiminimai tik puikūs.
- Tai ir buvo ypatingas koncertas - akustinis pasirodymas su pianinu. Išsaugojau labai šiltus prisiminimus apie tų laikų turą. O už tai, kad jūsų žmonės mane mini geruoju, esu labai dėkingas.
- Jūs teisus - Vilnius labai pasikeitė. Tada buvote bene pirmasis garsus užsienio atlikėjas, koncertavęs mūsų šalyje. Per tą laiką pas mus lankėsi daugybė muzikos žvaigždžių. Kaip manote, kaip dabar jus priims publika?
- Pirmas kartas visada ypatingas, emocionalus ir įsimenantis. Esu tikras, kad ir šį kartą surengsime puikų koncertą. Tiesa, jis bus kitoks nei prieš 15 metų. Atvykstu su grupe. Atsivežame gitaras, klavišinius, bosinę gitarą, būgnus. Beje, ir šį kartą su manimi scenoje gros tas pats klavišininkas Martinas Watkinsas. Žodžiu, padarysime geriausia, ką galime. Tikiuosi šilto publikos priėmimo. Noriu suteikti žmonėms džiaugsmo.
- Gal galite atskleisti dainų sąrašą?
- Niekada to nedarau. Bet galiu pasakyti, kad dainos bus parinktos atsižvelgiant į jų populiarumą. Pagrosime kūrinių iš įvairių mano karjeros etapų. Bus dainų iš paskutinio mano albumo “Stardom Road”. Taip pat daugiau nei paprastai atliksime grupės “Soft Cell” dainų. Galiu patikinti, kad gerai žinomų hitų tikrai netrūks.
- Kokia bus pasirodymo trukmė?
- Niekada nesureikšminu koncerto trukmės. Sceną palieku tada, kai esu visiškai patenkintas koncertu. (Juokiasi.) Siekiu, kad ir man būtų gera, ir publika gerai jaustųsi. Paprastai jis vyksta pusantros, dvi valandas.
- Scenoje esate jau 28-erius metus. Kas jus vis dar veža?
- Būti scenoje nuostabu. Man patinka groti gyvai. Po avarijos turėjau ilgą pertrauką ir laukiau, kol vėl pasirodysiu scenoje. Tai buvo labai sunkus metas. Tik praėjusiais metais vėl pradėjau rengti tikro garso solinius koncertus. Dabar scena, ko gero, žaviuosi labiau nei kada nors anksčiau.
- Kaip apibūdintumėte savo gerbėjus?
- Nežinau, kaip yra Lietuvoje, bet Didžiojoje Britanijoje mano publika įvairi. Turiu daug senų gerbėjų, kurie išliko per ilgą laiką. Tačiau smagu pastebėti, kad mano muziką naujai atranda ir jauni žmonės. Per tiek metų kito mano muzikos stilius. Tiek pop gerbėjai, tiek ieškantys ko nors specifinio atranda mano muziką.
- Vienas žinomas mūsų dizaineris ir didelis jūsų gerbėjas (Aleksandras Pogrebnojus - aut.past.) jums ruošia staigmeną - žada padovanoti modelių iš savo naujausios drabužių kolekcijos. Ką jūs apie tai manote?
- Tai bent staigmena. (Juokiasi.) Kaip miela!
- Taigi klausimas nuo jo - koks jūsų ūgis?
- Esu 168 cm. Kojos taip pat trumpos. (Juokiasi.)
- Koks jūsų mėgstamiausias dizaineris?
- Jei atvirai, neturiu vieno mėgstamiausio. Man patinka Yves’as Saint Laurent’as, Christianas Dioras. Didelę įtaką man padarė mano geriausias draugas Rolandas Morey. Jis kuria moteriškus drabužius, bet jo estetika mane įkvepia. Šiemet jis pristatys pirmą kolekciją vyrams. Nekantriai laukiu.
- Ar kada nors esate sulaukęs dovanų iš dizainerių?
- Taip, yra buvę. Tačiau aš labiau mėgstu gatvės stilių. Londone man patinka “All Saints” parduotuvė. Joje nusiperku džinsus.
- Apibūdinkite savo sceninį įvaizdį?
- Man visada patiko juodos spalvos drabužiai. Na, kartais juodą papildo mėlyna ar purpurinė. Scenoje nevengiu įvairių detalių - šalikų, masyvių papuošalų. Galiu išeiti su pretenzingu kostiumu ir spindinčiu makiažu. Jaučiu simpatiją naujam gotikiniam įvaizdžiui.
- Kaip leidžiate laisvalaikį?
- Šiuo metu beveik neturiu laisvalaikio. O kai jo atsiranda, mėgstu keliauti ten, kur niekas manęs neatpažįsta. Labai mėgstu skaityti knygas ir lankytis kine. Žiūriu įvairius filmus - nuo rimtų iki komercinio šlamšto. Kartais ilsiuosi namuose. Tačiau daugiausia laiko skiriu muzikai ir koncertams.
- Ar Londone jus persekioja paparacai?
- Nepasakyčiau. Tikrai neturiu rūpesčių dėl persekiojimo, nors visi mane atpažįsta. Nemėgstu vietų, kur renkasi garsenybės. Kiek tik įmanoma vengiu šios kultūros.
- Ar tarp jūsų draugų yra garsenybių?
- Pažįstu daug garsių muzikantų, tačiau su jais nesibičiuliauju artimiau, nors visada pasisveikiname,persimetame keletą žodžių. Šilčiau bendrauju tik su Antony Hegarty iš grupės “Anthony & the Johnsons”. Kai jis būna Londone, stengiamės kartu papusryčiauti.
- Yra tokia legenda, kad Madona savo karjeros pradžioje neturėjo pinigų viešbučiui, todėl buvo apsistojusi jūsų bute Londone. Ar tai tiesa?
- Kai Madonna pradėjo savo karjerą, buvau pažįstamas su jos dizaineriu Martinu Begoinu. Kai ji pirmą kartą atvyko į Londoną, aš turėjau nedidelį mažą slaptą kambarėlį, kuriame kartais dirbdavau, rašydavau dainas. Nuomotis kambarį viešbutyje tada jai iš tiesų dar buvo per brangu, tad aš pasiūliau apsistoti tame butelyje. Ji ten praleido tik vieną naktį. Kartą po to Niujorke ji grojo mano gimtadienio vakarėlyje. Bet ji turbūt net nežinojo, kad tai mano gimtadienis, nes klubas, kuriame švenčiau, buvo labai didelis. Tai tiek tos legendos. Nepažįstu jos kaip žmogaus.
- Ar tiesa, kad buvote įsigijęs butą Niujorke ir pamiršote?
- Tada neturėjau lėšų jo renovuoti, tad ir palikau jį tokį, koks buvo. Pakilus nekilnojamojo turto kainoms, pardaviau jį gerokai brangiau. Taigi tai buvo gera investicija. (Juokiasi.)
- Ar save laikote turtingu?
- Ne. Nesu toks turtingas, kad nebedirbčiau. Tačiau esu laimingas, kad galiu gyventi patogiai. Niekada nesustoju dirbęs, nes man patinka leisti pinigus. Mėgstu keliones, skanų maistą. Gal pastaraisiais metais net per daug išleidau pinigų. Bet skųstis negaliu.
- Kaip avarija pakeitė jūsų požiūrį į gyvenimą ir muziką?
- Juos abu pradėjau labiau vertinti. Reikėjo labai daug pastangų, kad sugrįžčiau. Dabar į viską gyvenime žiūriu pozityviau ir bloguose dalykuose atrandu pliusų.
- Kodėl po koncerto Maskvoje prašėte jus apgyvendinti konkrečiame viešbučio “Balchung Kempinsky” kambaryje?
- Tai įprotis. Mėgstu apsistoti tuose pačiuose viešbučiuose ir kambariuose, kur jau esu buvęs. Taip jaučiuosi saugus. Nieko ypatingo. Manau, daug kas taip daro.
- Nepamenate, kur buvote apsistojęs Vilniuje prieš 15 metų?
- Esu aplankęs tiek vietų, kad labai sunku prisiminti. Bet esu tikras, kai tik atvyksiu į Vilnių, iškils daug prisiminimų.
Kalbino Laima Karaliūtė
