Pirmadienį Vilniuje vykusiame aukšto lygio verslo forume kadenciją baigęs Suomijos prezidentas Martis Ahtisaris (Martti Ahtisaari) patarė Lietuvos valdžiai ir verslininkams protingai naudoti finansinę paramą, kuri ateis į mūsų šalį iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų šaltinių.
Svečias iš Helsinkio siūlė Briuselio pinigus skirti ilgalaikę naudą teikiantiems projektams, neišblaškyti lėšų po daugelį sričių smulkiems sumanymams.
Atsakydamas į klausimą, kas lėmė Suomijos ekonominę pažangą jo prezidentavimo laikotarpiu (1994-2000), M. Ahtisaris, kaip vieną svarbiausių momentų, pažymėjo anksčiau padėtą pagrindą - Suomijos švietimo sistemą, po visą šalį išdėstytų aukštųjų mokyklų ir verslo bendradarbiavimą bei naudingų idėjų generavimą ir jų realizavimą. Nors ir kritikuotas, kad tai ne jo reikalas, prezidentas M. Ahtisaris subūrė verslo ir politikų darbo grupę dėl didelio nedarbo ir jo lygį pavyko sumažinti.
Savo pranešime Vilniuje pasaulinio garso Suomijos politikas 2003-iuosius Europos Sąjungoje apibūdino kaip nerimo metus. Jis apgailestavo, kad ES šalims pernai nepavyko susitarti dėl Konstitucijos: "Esu tikras, kad tai galima pabaigti per pakankamai trumpą laiką, nes alternatyva - Konstitucinės sutarties nebuvimas - būtų iš tikro netoleruotinas reiškinys Europos Sąjungoje".
M. Ahtisaris apmaudžiu įvykiu pavadino tai, kad kai kurios ES narės nesilaikė ES Stabilumo ir plėtros pakto numatytų finansinių taisyklių. "Jeigu nepajėgsime vykdyti sutarčių, kurias esame patys prisiėmę, tai sužlugdytų visą Europos ekonomikos perspektyvą ir Europos sutarčių sistemai iškiltų pavojus", - teigė M. Ahtisaris. Jis kritiškai įvertino ir ES saugumo bei užsienio bendrą politiką, teigdamas, jog ypač Irako atveju tarptautinė bendruomenė elgėsi itin nemokšiškai.
Pripažinęs, kad jo pastabos apie ES neskamba padrąsinančiai naujai šios tarptautinės bendrijos narei, M. Ahtisaris teigė, kad nors dalis suomių lūkesčių, buvusių stojant į Europos Sąjungą, neišsipildė, vis dėlto ES narystė šaliai atnešė pakankamai daug reikšmingų pokyčių, tarp jų - ir užsienio prekyboje.
Pirmadienį Vilniuje verslo forume "Suomija Lietuvoje 2004" išklausę finansų ministrės Dalios Grybauskaitės pranešimą apie naujausius Lietuvos makroekonominius rezultatus ir investavimo sąlygas mūsų šalyje, suomiai teigė, jog "skaičiai įspūdingi".
Ministrė itin didžiavosi išankstiniu vertinimu, kad pernai Lietuvos ūkis išaugo 8,9 proc., palyginti su 2002-aisiais. D. Grybauskaitė akcentavo, jog praėjusiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias ne tik Europoje, bet ir vienas didžiausių pasaulyje. Ji teigė, kad mūsų šalis labai gerai pasirengė narystei Europos Sąjungoje ir neturėtų kartoti kitų šalių klaidų, įsisavinant Europos Sąjungos finansinę paramą. D. Grybauskaitė teigė, jog Lietuva optimistiškai žiūri į narystę ES ir ta "optimizmo bacila" nori "susargdinti" tokio entuziazmo dėl ES ateities šiame forume nereiškusius suomius.
Pradėdama šį renginį Lietuvoje dirbanti Suomijos ambasadorė Taina Sinika Kieko (Taina Sinikka Kiekko) minėjo, kad forume dalyvauja 31 jos šalies ir tarptautinė bei Lietuvos kompanija. Ji džiaugėsi, kad Suomija jau dešimtmetį daug investuoja mūsų šalyje, perduoda savo žinias įvairiose srityse.
Kaip vieną iš svarbių būsimos Lietuvos sėkmės Europos Sąjungoje faktorių, diplomatė minėjo smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, ragindama skatinti verslininkystę, sudaryti jai geras sąlygas. "Tai bus svarbiausia vidaus rinkos stiprinimo grandis", - sakė ambasadorė.
Šį forumą organizavo Suomijos verslo atstovai, Suomių gildija Lietuvoje bei Suomijos ambasada Vilniuje. Į jį susirinko apie 200 dalyvių. Tarp jų - Premjeras Algirdas Brazauskas, žymių Suomijos ir Lietuvos verslininkų, politikų.
Tarp pagrindinių šalių, investavusių Lietuvoje, Suomija užima penktąją vietą, jai tenka 8,5 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų mūsų šalyje.
ELTA
