premjeras algirdas brazauskas

Premjeras Algirdas Brazauskas nutarė atsistatydinti. Išėjo ramiai, oriai, aukštai pakelta galva, šypsodamasis. Politinė įtampa viešumoje kelioms dienoms atslūgo, tačiau užkulisiuose naujų koalicijų būrimasis dar labiau suintensyvėjo. Vėl dalijamasi valdžios pyragą – kai kurioms partijoms veriasi galimybė galų gale gauti nors kąsnelį. Ironizuojant galima pasakyti, kad iš politinės aukštybės puolęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pastūmėjo iš politinės scenos ir premjerą.

Premjeras Algirdas Brazauskas praėjusią savaitę apsilankė Valdovų rūmų statyboje ir atrado, kad rūmai statomi be projekto (http://www.omni.lt/index.php?base/z_350273). Pasirodo, renesanso statinys Katedros aikštėje lipdomas kaip papuolė, paskubomis popieriuje pakraigliojant piešinėlį, o gal ir apskritai be brėžinių. Deja, ir visos mūsų Vyriausybės veikla nepasižymi strateginėmis įžvalgomis, o kartais pristinga net paprasčiausių dalykų suvokimo.

Seimo komisijos EBSW koncerno veiklai ištirti išvadų laukta nekantriai. Laukimas buvo kurstomas žiniasklaidon prasiskverbiančia informacija apie ginčus dėl formuluočių, sudarinėjamus kaltųjų pareigūnų, net „labai aukštų“ sąrašus, žodžiu, kurta tiesos artėjimo įtampa. Tačiau tiesa išgaravo taip ir nepasirodžiusi. Komisijos išvados dar sykį parodė valdančiojo elito cinizmą, o sykiu sugebėjimą manipuliuoti žmonių lūkesčiais ir „teisinės valstybės“ instrumentu.

Praėjusį ketvirtadienį Seimas iš esmės be diskusijų, juolab be gilesnės analizės patvirtino kitų metų biudžetą. Valdančiosios koalicijos džiaugsmo dėl rekordinių rodiklių, kuriuos, beje, gerokai pakėlė iš Europos Sąjungos gaunama finansinė parama, regis, netemdo jokie abejonių šešėliai. Premjeras Algirdas Brazauskas, kaip jau įprasta girdėti, žada ir kitais metais būti dosnesnis pensininkams, ligoniams, moksleiviams ir studentams.

Gruodžio 5 diena. Pirmadienis. Pietūs Premjeras Algirdas Brazauskas žvilgsnį nuo monitoriaus patraukė tik išgirdęs lengvus žingsnius. Jo patarėjas Juozas Bernatonis galėjo į kabinetą įeiti nepasibeldęs. – Turiu Kubiliaus spaudos konferenciją – pranešė patarėjas. – Ką sako? – premjeras vėl įsmeigė akis į ekraną. – Sako, kad Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, daugės demokratijos. – Čia jis ironiškai? – sukluso premjeras. – Ne, rimtai.

Lapkričio 30 diena. Trečiadienis. Vėlus vakaras Seimo pirmininko Artūro Paulausko kabinete tvyrojo draugiška tyla. Prie apvalaus stalo sėdėjo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos vadovė, žemės ūkio ministrė Kaziemira Prunskienė, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir A. Paulauskas. Premjeras Algirdas Brazauskas tyrinėjo Seimo pirmininko knygų lentyną. Joje buvo tik Soroso fondo išleistos knygos.„O „Patriarcho rudens“ kažkodėl neišleido. O juk antibrazauskiška knyga.

Lapkričio 27 diena. Pirmadienis. Rytas Premjeras Algirdas Brazauskas perskaitė savo horoskopą ir nenoromis užvertė paskutinį „Lietuvos ryto“ puslapį. Pirmadienis buvo nemaloni diena. Rytą – Valatka, prieš pietus Kubilius. Kyštelėjęs galvą į Vyriausybės rūmų koridorių, jis pakvietė užeiti už durų stovintį savo patarėją Juozą Bernatonį. – Skaitei šiandien Valatką?– Aha, – atsakė Bernatonis.– Jis rašo...Brazauskas paėmė laikraštį ir rado straipsnį:– „...ir vis dėlto.

Praėjusią savaitę koalicinė Vyriausybė susvyravo kaip dar niekad iki šiol. Premjeras Algirdas Brazauskas konservatorių siūlymą sudaryti laikinąją Seimo tyrimo komisiją įvertino kaip niekuo nepagrįstą puolimą prieš save ir užsiminė apie atsistatydinimą, jei tokia komisija vis dėlto būtų įsteigta. Penktadienį A. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas konservatorių vadovams iškelti baudžiamąsias bylas. Tokią ūmią premjero reakciją galima paaiškinti dvejopai.

Premjeras Algirdas Brazauskas nesitikėjo, kad konservatoriai ims kibti jam į atlapus. O gal kažką nujautė, kad prieš kurį laiką ėmė žadėti opozicijai atsižvelgti į jos nuomonę dėl būsimo "Mažeikių naftos" pirkėjo. Iš pradžių paniekinamai atmetinėjęs įtarinėjimus dėl žmonos Kristinos neva neaiškiai privatizuoto viešbučio, jis gerokai sutriko vėlei ėmus svarstyti „Šešupės“ nusavinimo aplinkybes.