„Iš tiesų mes išgyvenam renesansą gamtinių dujų. Dėl to, kad tiek praėjusiųjų metų pabaigoje, tiek šių metų pirmąjį ketvirtį fiksuojame augantį susidomėjimą. Ir tas augimas džiugina dėl to, kad mušame rekordus paraiškų iš susidomėjusių klientų. Per šių metų pirmąjį ketvirtį sulaukėme 2 tūkst. naujų paraiškų, kas yra daugiau nei du kartus daugiau nei praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu. Ir pasirašėme jau 70 proc. daugiau naujų prijungimo sutarčių, kur jau klientai įsipareigoja, jie nori, jie prašo, kad mes dujas atvestume“, - sakė L.Liutkevičius interviu Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui - jis parengtas bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.
Anot jo, susidomėjimą lemia mažėjančios dujų kainos.
„Tam turi įtakos tiek dujų kaina, mažėjimas. Labai daug informacijos viešojoje erdvėje apie dujas. Teigiamos informacijos“, - tikino L.Liutkevičius.
Pasak ESO vadovo, galutinės klientų sąskaitos nemažėja taip stipriai, kaip dujų kaina, dėl infrastruktūros dedamosios.
„Kaina yra diferencijuota, ir jeigu mes kalbame, kad, tarkim, šiemet 10 proc. planuoja mažėti dujų kaina, dujų kaina sudaro tokią pačią dalį, kaip skirstymo tarifas, tai kaina mažėja apie 5 proc. Jeigu kalbame apie stambesnius vartotojus, ten jau skirstymo dalis yra daug mažesnė, tai ten efektas daug didesnis, bet summa summarum - šiek tiek mažesnis (efektas - BNS) nei dujų (importo) kainos sumažėjimas”, - teigė jis.
ESO pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 1947 paraiškas įvesti dujas - 2,1 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku.
68 proc. gyventojų Lietuvoje naudoja centralizuotą, 18 proc. - dujinį šildymą, o 15 proc. - malkas arba anglis. Elektrą šildymui naudoja 4 proc. gyventojų, granules ar briketus - 3 proc., o geoterminį šildymą - 1 proc., parodė ESO užsakymu „Spinter tyrimų“ kovo mėnesį atlikta apklausa.
