REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ištikus didelei bėdai, širdies smūgiui, žmogui susižalojus, netekus sąmonės, esantieji šalia žino, ką daryti. Kviečiama Greitoji pagalba ar bet kuria kita mašina skubama į ligoninę.

REKLAMA
REKLAMA

Netgi specialių apklausų nereikia, kiekvienas žino, kad Šiaulių krašte medicinos pagalbos vieta – Respublikinė Šiaulių ligoninė. Čia atvykstama su viltimi.

REKLAMA

Ir iš tiesų įspūdingai tvarkoma, aprūpinta visomis šiuolaikinėmis diagnostikos ir gydymo priemonėmis, turinti kvalifikuotų specialistų Šiaulių ligoninė gali padaryti beveik viską, kad žmonių viltis pateisintų. Tačiau kartais ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje atsidūrusiems žmonėms atrodo, kad jų bėda, nerimas, gal ir skausmas buvo neįvertinti, kad ne visi medikai yra jautrūs, kad jie gali būti abejingi ir kietaširdžiai, nes apžiūrėję ligonį išsiuntė namo.

REKLAMA
REKLAMA

Iš jaudulio ne kiekvienas ir išgirsta, kad jį gydyti turės šeimos gydytojas. Iš tiesų žmogus turėtų apsidžiaugti tokia Priėmimo skyriaus gydytojo išvada, – vadinasi, sveikata nėra bloga, jokios krizės nėra, vaistų paskirta. Laikas nurimti ir nieko nelaukiant apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.

Atsakomybė – profesinė ir emocinė būsena

Respublikinė Šiaulių ligoninė, kurios maždaug pusė gydomų pacientų yra Šiaulių miesto gyventojai, per metus visų klinikų stacionaruose gydo apie 45 000 ligonių. Vien į pagrindinį ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių per parą atvyksta apie 200 pacientų. Į stacionarą paguldoma maždaug 54 proc. Štai ilgasis lapkričio pradžios savaitgalis buvo itin neramus visose klinikose. Spalio 28 dieną į ligoninę paguldyti 157 pacientai. Spalio 31 dieną į I kardiologijos skyrių paguldyta 12 ligonių. Medikai sako, kad tai yra katastrofa. Iš viso tą dieną į ligoninę atvyko 182 pacientai, iš jų 87 apžiūrėti ir išleisti namo. Lapkričio 1–ąją atvyko 150 ligonių, iš jų 80 išleista namo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šie skaičiai rodo, koks darbas vyksta Priėmimo skyriuje, ligonių srautai yra labai dideli, medikams daromas pacientų ir jų artimųjų spaudimas paguldyti į ligoninę. Nors medikai gerai žino būtinosios pagalbos algoritmus, turi sveikatos apsaugos ministro patvirtintus sveikatos būklių sąrašus, kada ligoniui būtinas hospitalizavimas, atsispirti spaudimui yra sunku. Tuo labiau, kad milžiniškas srautas gali ir suklaidinti, nes liga kartais turi slaptų ėjimų. Priėmimo skyriaus gydytojų atlyginimai vieni iš didžiausių ligoninėje, tačiau gydytojai nenori čia dirbti – dėl didžiulio pacientų srauto ir ypatingos atsakomybės.

REKLAMA

Europiečiai ligoninėse neužsibūna

Lietuvos, taip pat ir Europos Sąjungos, sveikatos politika reikalauja mažinti hospitalizuojamų pacientų skaičių. Ir tai nėra reikalavimas mažiau skirti dėmesio sergantiesiems. Kaip tik visoje Europoje siekiama kurti kuo daugiau modernių gydymo metodų, vaistų, technologijų, kad ligoniai, pritaikius šias priemones, būtų gydomi namuose. Diagnostikos ir gydymo technologijos, naujos kartos medikamentai, specialistų mokymas dirbti medicinos pažangos sąlygomis sveikatos organizatorius privertė keisti mąstymą ir strategiją. Ir tai vyksta ne pirmi metai. Dėl to dabar kiekviena šiuolaikinė įstaiga, taip pat ir Respublikinė Šiaulių ligoninė, svarbiausiuose klinikiniuose skyriuose įdiegė dienos stacionarą, dienos chirurgiją, stebėjimo paslaugą, onkologiniams ligoniams tokios sąlygos galimos atliekant chemoterapiją, radioterapiją.

REKLAMA

Ši kryptis – negrįžtama. Tokia kryptis – ne dėl medikų patogumo, dėl racionalios tendencijos: investuoti į mediciną, daryti ją efektyvią, išgydyti ligonį, stebėti būklę. Gydytis ir kuo ilgiau gyventi be ligos komplikacijų. Pavyzdys galėtų būti onkologinių ligų gydymas, kai pacientui daug metų taikomos efektyvios priemonės, tačiau ligoninėje žmogus būna trumpą laiką.

Ligoninėje daug daroma, kad Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje pacientams tektų kuo mažiau laukti. Prieš kelerius metus įrengta ligonių būklės stebėjimo palata, pacientų ir medikų saugumui užtikrinti skyriaus darbas stebimas vaizdo kamerų. Čia be išlygų laikomasi tvarkos, tad nė vienas žmogus niekada nebuvo išleistas neapžiūrėtas, nes medicinoje nėra argumentų išleisti pacientą neįvertinus jo sveikatos būklės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabar jau džiugu konstatuoti realų faktą, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė vykdo Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus statybos ir rekonstrukcijos projektą – numatoma pastatyti ir įrengti naują dviejų aukštų su rūsiu, apie 2700 kv. m ploto priestatą šalia esamo Priėmimo skyriaus (V. Kudirkos g. 99). Taip pat numatyta kapitaliai suremontuoti 743 kv. m ploto dabartines skyriaus patalpas. 11 mln. litų vertės projektas bus įgyvendintas per dvejus metus. Neabejojama, kad naujos sąlygos iš esmės pakeis Priėmimo skyrių, diagnostikos ir kitų procedūrų bei sprendimų tempą.

REKLAMA

Kelerių pastarųjų metų Lietuvos, Europos Sąjungos, naujų ES narių sveikatos statistikos duomenų palyginimas rodo, kad mūsų šalyje yra itin didelis hospitalizuojamų pacientų skaičius: 23,75 –100 (šimtui) gyventojų. Šis rodiklis priskiriamas ne konkrečiai ligoninei, o savivaldybei. Šiaulių miesto savivaldybėje šis skaičius labai artimas šalies vidurkiui: 23,3 – šimtui gyventojų. Europos naujų narių – 20,72; senųjų ES valstybių – 17,6. Lietuvos sveikatos politikos siekiamas tikslas – 18 hospitalizuojamų ligonių – 100 (šimtui) gyventojų. Tai nėra pats sau tikslas, nes, kaip jau minėta, kuriama reikšmingų alternatyvų būtinas ir reikalingas gydymo paslaugas diferencijuoti, teikti ir ligoninėje, ir namuose.

REKLAMA

Dėl to tokia svarbi yra šeimos gydytojo institucija, pats šeimos gydytojas, kurį renkamės pasitikėdami, matydami, kaip jis (dažniausiai – ji) dirba. Ir iš tiesų gyvenime yra daugybė pavyzdžių, kai itin rimtas ir grėsmingas ligas pirmiausia įtarė ir diagnozavo būtent šeimos gydytojas. Taip gražiai ir jaukiai vadinamas specialistas šiandien ir Europoje, ir visame pasaulyje laikomas itin svarbia sveikatos apsaugos institucija. Lietuvoje vos porą dešimtmečių veikianti šeimos gydytojo institucija nelengvai užkariauja savo pacientų širdis, žmonės veržiasi į ligoninę, pacientų reikalavimams siųsti į stacionarą nelengva atsispirti, nes veikia daugybė stereotipų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ligoninėje padarys visus tyrimus...

Vienas iš aktyvių stereotipų – ligoninėje padarys visus tyrimus... O iš tikrųjų visus būtinus tyrimus šiandien galima padaryti ir neguldant į stacionarą, tai yra, naudojant šeimos gydytojų centro laboratorijos paslaugas, taip pat ir atliekant ligoninės konsultantų nurodytus tyrimus, kurie daromi tik ligoninėje, tačiau nebūtinai atgulus į ligoninės lovą.

Analizuodami Europos statistiką specialistai teigia, kad Lietuvoje turime itin daug stacionaro lovų: 68 – 10.000 (dešimčiai tūkstančių) gyventojų, ES – 56 lovas. Palyginti su ES šalimis turime mažai šeimos gydytojų: 55 – 100.000 (šimtui tūkstančių) gyventojų. Sunkiai dirba mūsų šeimos gydytojai, tačiau turėtų dirbti dar daugiau, nes jų privaloma norma – teikti pacientams sveikatos priežiūros paslaugas visą parą... Gal tuomet neplūstų tiek daug žmonių į ligoninę. Žinoma, šeimos gydytojas negali sėdėti kabinete visą parą, tačiau yra galimybė šias paslaugas kooperuoti, steigti budėjimo kabinetus, kur šeimos gydytojai dirbtų pagal grafiką.

REKLAMA

Dabar šeimos gydytojų centrai renkasi kitą kelią – sudaro sutartis su ligonine, kad po darbo valandų, poilsio dienomis jų pacientai būtų priimami ligoninės Priėmimo skyriuose. Patirtis parodė, kad šis kelias neišsprendžia problemos, į Priėmimo skyrių savaitgaliais plūsta pacientai be jokių medicininių dokumentų, be tyrimų, itin dažnai – be reikalo, nes visą savaitę neturėjo laiko savo sveikatai. Ligoninė tokiems pacientams turi daryti daugybę brangių tyrimų, dažnai nereikalingą apšvitą, nes apie ligonį nieko nežinoma.

REKLAMA

Žmonės turi žinoti, jog už Priėmimo skyriuje atliekamus tyrimus, kurie iš tikrųjų yra šeimos gydytojo darbo dalis, jie privalo sumokėti. Galbūt tai juos paskatintų grįžti pas šeimos gydytoją, kuris vienaip ar kitaip turi būti pasiekiamas visą parą, domėtis užsiregistravusių asmenų sveikata, šeimos gydytojo komandos slaugytojos – lankyti pacientą namuose, suleisti vaistų, perrišti žaizdas, užregistruoti pas konsultantą, kai to reikia, padėti spręsti nedarbingumo bei socialinius klausimus.

Aplenkę šeimos gydytoją, netgi jo darbo valandomis, į ligoninę vyksta ir tie, kuriems pritrūko kantrybės baigti gydymą ambulatoriškai, sulaukti pagerėjimo. Kita grupė pacientų, kurie galbūt nusivils, kad nebuvo paguldyti, – socialinių problemų nukamuoti žmonės, kurie šalia neturi artimųjų, priežiūros, palaikymo. Arba kaip tik toli esančių šeimos narių skatinami ,,gulti į ligoninę". Yra pacientų grupė, kuriuos šeimos gydytojas galėjo atidžiau tirti ambulatoriškai, ieškoti ligos bei sprendimų, tartis su konsultantais. Gyventi gerai – tai sustabdyti ligą

REKLAMA
REKLAMA

Stiprinti šeimos gydytojo instituciją, motyvuoti šioje grandyje dirbančius specialistus siekti gerų gydymo rezultatų šiandien jau bandoma ne priekaištais, o konkrečiais sprendimais. Pastaraisiais metais tai daroma nuosekliai. Valstybinė ligonių kasa apmoka už kai kuriuos naujus tyrimus (kreatinino, šlapalo, gliukozės tolerancijos), nuo 2012 metų – kraujo krešėjimo, kepenų fermentų, skydliaukės hormonų, geležies nustatymo. Šie tyrimai padės diferencijuoti ligonius, kuriems būtinos specialistų konsultacijos ar siuntimas į stacionarą.

Nuo 2012 metų įsigalios tvarka, kai Ligonių kasa mokės už gerus arterine hipertenzija sergančiųjų gydymo rezultatus, už širdies kraujagyslių ligų ir kitų prevencijos programų įgyvendinimą. Geri rezutatai, arba siekiamas tikslas, yra kuo ilgiau sergančiam žmogui gyventi be komplikacijų, gydytis moderniais vaistais, kad neištiktų krizė, neprireiktų radikalių priemonių, taikomų ligoninėje. Toks pat šeimos gydytojo ir paciento vieningas interesas gydant ir kitas stacionaro nereikalaujančias ligas – bronchinę astmą, cukrinį diabetą.

Investuodama ir stiprindama šeimos gydytojo instituciją valstybė tikisi, kad žmonės turės daugiau galimybių rūpintis savimi, bus sveikesni, mažiau jų pateks į ligonines. Ir pacientams būtina suvokti, kas yra skubi, būtinoji pagalba, kas yra slauga. Respublikinės ligoninės užduotis – diagnozuoti, teikti neatidėliotiną pagalbą, taikyti šiuolaikines chirurgijos, terapijos, medicininės reabilitacijos priemones, atkurti saugią žmogaus sveikatos būklę.

REKLAMA

Nė vienas regionas negali didinti nepagrįsto hospitalizavimo, nes gydymo įstaigos veikla yra planuojama, paslaugų finansavimo teisingumas ir skaidrumas yra privalomas. Todėl siekiama ligonius gydyti efektyviomis priemonėmis, – taip yra visame pasaulyje. Šiandien žmonės turi daug artimųjų, gyvenančių skirtingose ES šalyse, jie gali patvirtinti, kad būtent taip dirba gydymo įstaigos. Ir tų šalių gyventojai nėra visai pasiligoję.

Nijolė JURGILIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų