Kolegos iš Londono atsiuntė labai įdomų dokumentą apie trijų Baltijos valstybių užsienio politiką.
Dokumento autoriai - vieno labai gerai pasaulyje žinomo universiteto analitikai.
Jų produkcija gana brangi, todėl buvau paprašytas jos visos neplatinti, tačiau gavau leidimą kai kurias mintis pacituoti.
O jos tikrai įdomios.
Pradedama nuo to, kad nepaisant to, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastarojo šimtmečio istorija yra labai panaši, po 1990 metų Baltijos valstybių vienybė yra iliuzija.
Toliau apžvelgiama visų trijų valstybių užsienio politika, o pačios valstybės apibūdinamos būdvardžiais.
Clever Estonia
• small but smart
• E-state
• Nordic identity
Ambitious Lithuania
• Hyperactivity
• Partnership with Poland
• Strongly pro-US
Modest Latvia
• Historical rationale
Apie Lietuvą, be kita ko, rašoma: „atsižvelgiant į šalies dydį ir ribotus išteklius, kartais per daug aktyvi Lietuvos užsienio politika yra paprasčiausiai perdėm ambicinga”.
Taip pat pabrėžiama, kad pro-amerikietiška politika lemia vis dažniau pasireiškiantį „realpolitik” trūkumą santykiuose su Rusija, o „bet kokia Jungtinių Valstijų kritika šalies viduje beveik automatiškai įvertinama kaip prorusiška ir keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui ar net Lietuvos nepriklausomybei”.
Išvada tokia: santykių su Rusija blogėjimas lems, kad Lietuva taps dar labiau proamerikietiška.
Ieškodami, kas gi lėmė Baltijos valstybių užsienio politikos skirtumus ir kalbėdami apie Lietuvą, analitikai kelia tokią versiją: Lietuvos politikai (įskaitant tarpukarį) visada stengėsi išlaikyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viziją, o narystė NATO ir ES davė impulsą ambicingai užsienio politikos krypčiai.
„Lietuva didžiąją savo istorijos dalį priklausė nuo Rusijos ir Lenkijos įtakos, o tai, kartu su stipria katalikybės įtaka lėmė gana nerealistišką užsienio politiką”, daro išvadą ekspertai.
Štai taip.
Spręskite patys, gerai tai ar ne…
