Artūras Račas

Prieš šiuos Seimo rinkimus „tradicinės partijos“ ir dalis vadinamųjų „valstybininkų“ labiausiai bijojo, kad daug balsų laimėti „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija. Šių dviejų darinių koalicija, galinti garantuoti daugumą Seime, manau, buvo didžiausias įsivaizduojamas košmaras vadinamajam politikos elitui. Nepaisant to, kad 2007 metų savivaldybių rinkimai ir priešrinkiminės apklausos ir žadėjo R. Pakso partijai gana neblogą rezultatą, nieko ypač nelaukto neatsitiko.

Prieš porą dienų klausiau, kam labiausiai skaudės už LRT generalinio mušimą durimis… Šiandien jau galime suskaičiuoti aukas. Pirmiausia, labai skauda LRT tarybai. Balsuodami už tai, kad A. Siaurusevičius liktų savo kėdėje, jie visai Lietuvai parodė, koks yra LRT generalinio direktoriaus standartas. Tai aiškiai politiškai angažuotas, nesibodintis išgerti ir po to viešai sklaidytis, galintis pakelti ranką prieš (tegul ir labai įkyrų) žurnalistą, viešai sakantis netiesą asmuo.

Gerai jau - prisipažinsiu. Per praėjusius Seimo rinkimus balsavau už konservatorių partiją. Bet per šiuos rinkimus tikrai nebebalsuosiu. Nors dar kartą kartoju: jų programa (išskyrus inkvizicišką šeimos politikos koncepciją) tikrai yra pati geriausia šiuose rinkimuose. Bet konservatorių problema yra ta, kad nuo pat programos paskelbimo dienos jie nuosekliai gadina savo įvaizdį bent jau mano - vieno eilinio rinkėjo - akyse.

Šiandien į paštą įkrito Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų informacinis pranešimas. Laiško tema skambėjo taip: A. Kubilius Gariūnuose pirko marškinius ir batus. …gaila A. Kubiliaus ir visos Konservatorių partijos… (Beje, kartu su A. Kubiliumi Gariūnuose lankėsi ir M. Adomėnas.

Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau stebuklų. Maždaug taip būtų galima apibūdinti kai kuriuos pastarojo meto įvykius, kurie verčia kelti klausimą, kas ką kaip ir kiek šiandien Lietuvoje valdo ir kas kam tarnauja. Juk ar ne stebuklas, kad vienas iš Lietuvos teismų – o konkrečiau Vilniaus apygardos administracinis teismas - penktadienį gavęs skundą, pirmadienį iš pat ryto ima ir paskelbia sprendimą dėl šio skundo. Ar kada nors iki šiol Lietuvoje taip yra buvę? Aš bent nepamenu.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vakar paskelbė trumpą pranešimą, kuriame informavo, jog nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl žinomo Izraelio istoriko Yizthako Arado galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į patį panešimo tekstą: skaitant jį ir nežinant šio tyrimo priešistorės tikriausiai sunku būtų suprasti, ką iš viso tie prokurorai tyrė ir kuo čia dėtas gerbiamas Izraelio istorikas Yizthakas Aradas.

Šiaip laidų „Srovės“, „Abipus (ar anapus?) sienos“, „Kakadu“ ar pan. nežiūriu. Tačiau žinau, kad jos žiūrimos - bent jau „TV Antenoje“ skelbiami reitingai tai liudija. Bet šiandien guliu lovoje apsikabinęs kompą (spėju, latviai atvažiavę į BNS „Summer days“ per „Skamp“ koncertą gripo virusą užnešė) ir pertraukose tarp miego terapijos turiu daugiau nei įprastai laisvo laiko.

Vyriausybei vakar buvo pristatyta nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ strategija.Nepaisant to, kad „Leo“ projekto iniciatoriai ir strategai visą laiką aiškino, kad tai vienas skaidriausių projektų Lietuvos istorijoje, „Leo“ strategija, kurią svarstė ir patvirtino vadinamasis Priežiūros komitetas, iki šiol laikoma paslaptyje.

Prezidentas Valdas Adamkus vėl nustebino. Iš tarptautinės politikos platybių jis praėjusią savaitę sugrįžo į Lietuvą ir ėmėsi vidaus politikos. Pirmiausia, prezidentas pagaliau labai aiškiai išdėstė, ką jis galvoja apie dabartinės valdančiosios koalicijos rengiamą referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Populizmas ir rinkėjų mulkinimas – tokia buvo šalies vadovo nuomonė. Ačiū jam už tai. Ačiū, kad išdrįso, ir ačiū, kad pats nepasidavė populizmui.

Kolegos iš Londono atsiuntė labai įdomų dokumentą apie trijų Baltijos valstybių užsienio politiką. Dokumento autoriai - vieno labai gerai pasaulyje žinomo universiteto analitikai. Jų produkcija gana brangi, todėl buvau paprašytas jos visos neplatinti, tačiau gavau leidimą kai kurias mintis pacituoti. O jos tikrai įdomios.

Nesakysiu kas, bet šiandien jau manęs paklausė: na, kodėl tu taip mūsų (socialliberalų) nemėgsti… Bandžiau paaiškinti, kad nieko asmeniško, kad nei mėgstu, nei nemėgstu, tiesiog pastaruoju metu kažkaip pasitaikė, kad į akis labiau krito… Ir reklamos daug, ir kai kurie tekstai įdomūs :) Tai pratęsiant temą – socialliberalai šiandien išplatino pareiškimą, kuriame skundžiasi, kad konservatoriai jų ir dar valstiečių liaudininkų nepakvietė į debatus.

Na nebegaliu jau… Rizikuoju eilinį kartą būti išvadintas paksistu, tačiau nors užmuškit nepatikėsiu, kad už socialdemokratus per Seimo rinkimus ketina balsuoti daugiau žmonių nei už konservatorius ir „Tvarką ir teisingumą”, o už socialliberalus - daugiau nei už liberalcentristus.

Prezidentas Valdas Adamkus antradienį padarė tai, kuo iš esmės beveik niekas neabejojo, portale "Alfa.lt" rašo Artūras Račas. Vieni žinojo, kad prezidentas Atominės elektrinės įstatymą pasirašys, nes jis yra nesavarankiškas ir lengvai pasiduoda įtaigai, kiti – todėl kad jau seniai suprato, kad iš prezidento institucijos Lietuvoje seniai liko tik pavadinimas. Prezidento valia rinktis. Jis pasirinko ir tegul jo sąžinė būna jam  teisėjas.