Lietuvos turtuoliai. Pirmą kartą pristatomas turtingiausiųjų TOP 500

Portalas tv3.lt pristato pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuotą turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500. Pirmasis turtuolių 50-tukas keičiasi tik retkarčiais ir šiuos žmones žino visa Lietuva, tačiau esančius 345-oje ar 412-oje vietoje tikrai niekas negalėtų įvardyti. Žurnalas TOP 500 pasitelkęs profesionalų komandą įvertino ir mažiau pinigų sukaupusių lietuvių turtą. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos turtuoliai. Tarp TOP 300 milijonierių – politikai, krepšininkai ir verslininkai

Lietuvos turtuoliai. Skelbiamas milijonierių TOP 200

Lietuvos turtuoliai. Skelbiamas milijonierių TOP 100

Pataria nebijoti ir tikėti savimi

Į TOP 500 sąrašą pakliuvęs „Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui. Pačių idėjų tikrai netrūko.

„Niekur jų negalėjai gauti, buvom tarybiniai inžinieriai, bankų nebuvo, tad finansavimas buvo sudėtingiausia. Nes mūsų įstatinis kapitalas buvo 800 rublių. Mes tada idėjomis nesiskundėme. Jos, aišku, kitokios buvo nei dabartinių verslininkų – startuoliai, IT, mobilios programėlės. Bet galvočiau, kad ir dabar su ta pačia problema jauni žmonės susiduria.. Idėjų turi, tik pinigėlių reikia. Bet gal lengviau rasti finansinių šaltinių, kurie investuotų“, – tv3.lt portalui sako S. Grinkevičius.

Paklaustas apie sėkmingo verslo receptą, S. Grinkevičius prisimena, kad jam visada buvo svarbiausia tikėti tuo, ką daro. Tuomet ir įstatyminė bazė ar krizė tampa nebaisiais veiksniais.

„Gal tai banalu, bet aš nuoširdžiai sakau, niekada negalvojau, kad mūsų kompanija ar aš galiu bankrutuoti. Net tuomet, 1994–1996 m., kai buvome ant realaus bankroto slenksčio, nes buvo Lietuvos bankų krizė, nekilo tokios minties, kad galiu bankrutuoti. Dirbome, ieškojome variantų ir pasirodo jų visada galima rasti. Kada manęs paklausia ką daryti, kai prispaudžia prie sienos – tai reikia ta siena lipti į viršų.

Tų įstatymų tiek mačiau per tuos 24 metus versle ir 2 metus kaip rajono vadovas. Tai jie geresni, blogesni, bet ne jie nulemia galutinį rezultatą. Pirmiausia tai vadovas, artimiausias kolektyvas, atmosfera ir supratimas. Jei būsi pasimetęs, nenuoseklus ir blaškysiesi, tai tikrai persiduos artimiausiai aplinkai. Bus nepasitikėjimas, kad vadovas ko nors nesupranta, ne taip daro. Dirbant kartu, vadovu turi pasitikėti, o vadovas bet kuriomis aplinkybėmis turi parodyti ką daryti.

Tai nereiškia, kad tai autokratinis valdymas – reikia diskutuoti, ieškoti variantų, kalbėtis, bet reikia kryptingai ir nusiteikus dirbti. Tada ir kolektyvas kitaip dirba“, – savo verslo sėkmės paslaptį atskleidžia verslininkas.

Lietuvos turtingiausiems priskiriamas S. Grinkevičius įsitikinęs, kad ir dabar pradedantys verslą, be jokių problemų gali užsidirbti milijoną, nes nišų yra visur – net ir tradiciniuose sektoriuose.

„Patarčiau nebijoti. Turėti didelį norą, idėją, tikslą ir nebijoti. Ir tikiu, kad daug kam pasisektų. Aš maisto pramonės atstovas ir čia dar daug yra nišų: keičiasi žmonių skoniai, mitybos pasirinkimai, kalbama apie sveikesnius, ekologiškesnius, naujesnius produktus. Reikia paprasčiausiai smarkiai pasidomėti, apsižiūrėti, galbūt kartais gerąja prasme nusižiūrėti iš kitų šalių ir būnant čia patobulinti. Nebūtina visada dviratį išradinėti, kartais geriau jį patobulinti“, – visiems norintiems pradėti savo verslą pataria „Daumantai LT“ įkūrėjas.

K. Glaveckas: kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra

Tarp TOP 500 turtingiausiųjų yra ir politikų. Vienas jų – liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“. Politikas prisimena ir Nepriklausomybės pradžią, kuomet žmonėms buvo išdalinti investiciniai čekiai. Vieni sugebėjo pasinaudoti privatizacijos procesu ir išvystyti verslą, kitiems iniciatyvos pritrūko.

„Žmonėms reikia dirbti, o ne kitų skaičiuoti. Tada į priekį būsime nuėję. Kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra. Reikia ieškoti, kur investuoti. Jeigu negalima Lietuvoje, reikia ieškoti rinkų kitur. Žmonėms reikia globaliau žiūrėti, juk atidarytos visos ES rinkos. Atskiros sriubos ilgai nepavirsi, esame įšokę į bendrą katilą“, – sako politikas.

K. Glavecko teigimu, žinant dabartinę ekonominę situaciją, rizikinga ir sunku uždirbti iš akcijų, tad lieka nekilnojamasis turtas.

„NT irgi iš esmės pervertintas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Į NT investuoti geriau negu niekur, bet didelių pajamų tikrai neduos, nes esant biudžeto trūkumams visada žiūrima į NT mokesčio pusę“, – sako jis.

Jis taip pat dažnai mini ir seną graikų patarlę: „Jei jūs žinote, bet nedarote, reiškia nežinote“. Būtent šis posakis tinka tiems, kurie nesiima darbo, tačiau nori užsidirbti, mano politikas. Jis tvirtai teigia, pinigai – tik laikinas dalykas.

Liberalas taip pat prasitaria, jog jau plačiai tarp ekonomistų manoma, kad atskris juodoji gulbė, t.y. finansinė krizė.

Apačioje pateikiame turtingiausiųjų TOP 500. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.

Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių bei žinomiausių Lietuvos milijonierių.

309. Vilius Navickas, 7 mln. eurų, „V&J Consulting“

Sovietmečiu dirbo Valstybinės autoinspekcijos transporto techninės priežiūros inspektoriumi, į verslą pasuko 1991–aisiais.

V. Navickas buvo Tėvynes sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. 2009–2010 m. ėjo Vilniaus mero pareigas, iš posto atsistatydino dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui, buvo pašalintas iš partijos.

Tyrimas persikėlė į teismus, tačiau politikas buvo išteisintas: pripažinta, kad neetiškas elgesys dar nereiškia, jog yra nusikaltimo požymių. Vėliau V. Navickas iš valstybės norėjo prisiteisti beveik 290 tūkst. eurų už ikiteisminio tyrimo metu jam padarytą žalą. Noras patenkintas nebuvo.

Ir prieš užimdamas mero postą, ir po to vertėsi investicijomis į nekilnojamąjį turtą.

Su bendražygiais prieš metus motociklais iš Aliaskos (JAV) nuvažiavo iki piečiausio Čilės taško.

312. Laimutis Pinkevičius, 7 mln. eurų, „Ranga Group“

Nors nuo krizės metų verslininkas L. Pinkevičius išgyvena tikrai ne geriausius laikus, jis – vis dar milijonierių sąraše.

1990–1991 m. įkūręs statybos bendrovę „Ranga“ per keletą metų sugebėjo išvystyti verslą iki didžiausios statybų bendrovės Lietuvoje bei pelnyti ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“ iš prezidento Valdo Adamkaus rankų.

Visgi žinomas ir prabangą mėgęs verslininkas šiuo metu vis dar kamuojasi su skolomis, susidariusiomis ekonominės krizės metais. Griuvo ne tik „Rangos“ koncernas, bet ir „Vilniaus vartų“ kompleksas – verslo centras prestižinėje Vilniaus vietoje, kuris iš dalies buvo finansuotas „Parex“ banko.

L. Pinkevičius pats spaudai teigė, kad įmonė bankrutavo dėl „Nukem“, nes ši nesumokėjo apie 30 mln. litų už atliktus darbus.

„Ši suma tuomet prilygo mano įmonės trijų mėnesių apyvartai, tad liko tik bankrutuoti“, – „Respublikai“ pasakojo verslininkas.

Žlugus verslui, L. Pinkevičiui teko atsisakyti ir įsigyto Lentvario dvaro, kurio nebeįstengė išlaikyti. Dėl skolų parduodamas ir L. Pinkevičiaus sklypas prie sostinės Baltojo tilto.

Žvelgiant iš šiandienos pozicijos, man to dvaro turbūt ir nereikėjo, bet kitados atrodė kitaip. Juolab kad uždirbdamas tikrai daug maniau, jog 14 mln. litų remonto sąmata bus nesunkiai pakeliama.

Nemažiau žinomas verslininkas buvo ir dėl savo santykių su žinomu modeliu ir stiliste Asta Valentaite. Po ilgametės draugystės pora susituokė 2008–iaisias, tačiau jau 2009–ųjų metų pradžioje nusprendė skirtis. Tiesa, oficialiai pora išskirta tik užpraeitais metais.

326. Saulius Grinkevičius, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“

Viktoro Uspaskicho tėvonijoje tiesioginius mero rinkimus 2015 m. sensacingai laimėjęs liberalas S. Grinkevičius versle sukasi nuo 1991–ųjų. Iš pradžių su trimis draugais į Lietuva vežė medieną, nusipirko kelias parduotuves, įkūrė žuvų perdirbimo cechą.

Silkėms pagardinti patys pradėjo maišyti majonezą ir taip gimė idėja gaminti pagardus. Buvo įkurta bendrovė „Vesiga“, vėliau tapusi „Daumantai LT“. Ši įmonė valdo „Vilniaus majonezą“. taip pat kontrolini Kaliningrado bendrovės „Agroprodukt“ akcijų paketą. Politikoje S. Grinkevičius dalyvauja jau du dešimtmečius.

340. Robertas Neimontas, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“

Į Lietuvos milijonierių TOP patenka ir S. Grinkevičiaus bendražygis, dabartinis „Daumantai LT“ vadovas Robertas Neimontas.

Techninį išsilavinimą turintis verslininkas nuo 2003 metų dirbo direktoriumi antrinėje įmonėje – „Vilniaus majonezo gamykla“. Tačiau S. Grinkevičiaus perėmus Kėdainių mero vairą, grįžo į „Daumantai LT“. Tuomet jis teigė, kad drastiškų pokyčių nebus, įmonė turi strategiją ir nuolat tobulina veiklą.

Žinomas golfo turnyrų nugalėtojas „Veidui“ yra pasakojęs, kad į Lietuvą atvykusi Vokietijos bendrovės atstovė išpeikė vyrus, kad padažus silkėms importuoti iš Lenkijos neprotinga.

„Ji mums ėmė aiškinti, kad tam už¬teks paprasto kibiro ir specialaus antgalio. Pirmieji bandymai gaminti pagardus ir buvo tokie – mūsų technologas taip eksperimentavo įmonės restoranėlyje. Paskui po truputėlį augome ir, bendradarbiaudami su kitomis šalies įmonėmis, pasigaminome reikalingos įrangos“, – savaitraščiui „Veidas“ apie verslo pradžią pasakojo „Daumantai LT“ vadovas.

329. Ričardas Jarmalavičius, 6 mln. eurų, „Publicum Group“

Šilutės rajone, Saugų vaikų namuose užaugęs R. Jarmalavičius savo karjerą pradėjo dar žurnalistikos studijų laikais dienraštyje „Respublika“. Dirbęs reporterių įvairiausiose rubrikose, vėliau tapo „Vakarinės naujienos“ ir „Vakaro žinios“ vyriausiuoju redaktoriumi.

Atsikandęs žurnalisto ir redaktoriaus duonos įkūrė ryšių su visuomene įmonę „Publicum“. Iki 2014 m. jis buvo bendrovės direktoriumi, tačiau pareigas perleido Daivai Bumblytei, o pats liko valdybos pirmininku. Savo sprendimą pagrindė tuo, kad daugiau dėmesio ketina skirti strateginiams projektams bei plėtrai.

341. Kostas Noreika, 6 mln. eurų, „Paysera“

Inžinerinės informatikos bakalaurą ir vadovų magistrantūros diplomą turintis K. Noreika nuo pat pradžių sukosi su internetine veikla susijusiose įmonėse. Būdamas 25–erių metų jis tapo „EVP International“ bendrasavininkiu ir vadovu.

Praeitų metų liepą šios įmonės pavadinimas oficialiai pakeistas į visiems pažįstamą „Paysera LT“.

Būtent dėl šios elektroninės pinigų sistemos jis tituluojamas Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus pionieriumi, nes taip prasidėjo elektroninių pinigų revoliucija Lietuvoje.

Pats K. Noreikai savaitraščiui „Veidas“ yra pasakojęs, kad viskas prasidėjo nuo projekto „Gsms.lt“, kuris virto „Mokėjimai.lt“, o šie 2014 m. 5 „Paysera.lt”.

353. Vytautas Banys, 5 mln. eurų, „Vėtrūna“, „Versina“

Garsios šiuo metu restruktūrizuojamos statybų bendrovės „Vėtrūna“ savininkas dabar vadovauja šeimos nariams priklausančiai „Versinai“. Ir šiai neblogai sekasi – 2015 m. apyvarta perkopė 30 mln. eurų. Tačiau paskui „Vėtrūną“ velkasi skolų šleifas, pavyzdžiui, pretenzijų jai turėjo Kauno „Žalgirio“ arenos subrangovai.

Žiniasklaidoje skelbta informacija, kad šios Telšių įmonės susijusios su partija „Tvarka ir teisingumas“. „Vėtrūnos“ vadovai dėl finansinių sunkumų kaltino su ja esą neatsiskaičiusią Ignalinos AE saugyklas stačiusią „Nukem Technologies“.

356. Ana Ciupij, 5 mln. eurų, „Stikliai“

357. Aleksandras Ciupijus, 5 mln. eurų, „Stikliai“

390. Romas Zakarevičius, 5 mln. eurų, „Stikliai“

„Stikliai“ – savaime prabanga alsuojantis pavadinimas. Trys bendrasavininkai verslą pradėjo dar Tarybų Lietuvos laikais, bet sugebėjo jį plėsti ir išlaikyti iki šių dienų. Būtent „Stikliuose“ apsistoja žinomiausi pasaulio žmonės, pavyzdžiui, Filipas Kirkorovas ar kandidatė į JAV prezidentus Hillary Clinton.

Verslininkų istorija prasideda 1987 m. , kuomet Ana su vyru Aleksandru bei Romu Zakarevičiumi įsteigė kooperatyvą ir atidarė „Stiklių“ kavinę, kuri vėliau tapo restoranu. Po poros metų buvo atidaryta ir „Stiklių“ aludė, o jau nepriklausomybės laikais – kavinė ir konditerijos parduotuvė „Ponių laimė“. 1995 m. verslininkai nutarė nesustoti ir įsteigė „Stiklių“ viešbutį. Toliau plėsdami savo veiklą 2006 m. atidarė apartamentų kompleksą „Stiklių dvaras“.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ A. Ciupij yra sakiusi, kad į naujai išdygusius konkurentus nesidairo, o vykdyti verslą trise tapo įprasta ir kitaip jie turbūt negalėtų

„Tiesiog dirbam nuleidę galvas ir labai mažai galvojame apie konkurenciją, Labai džiaugiuosi, kad pas mus yra gražių, švarių viešbučių, todėl ir žmonės patenkinti. Žinome, ką turime, esame nusistatę kryptį, kuria einame. Ir galvoti, kas konkurentas, o kas ne, – ne mums.

Visi trys gyvename šiuo ritmu. Turbūt mus tai žavi. Nemaišome vienas kitam, papildome, visada sprendimus priimame trise. Viską aptarinėjame: ir remontus, ir meniu“, – žiniasklaidai sakė ji.

Pati moteris nesvetima ir mados pasauliui. Jai priklauso butikas, kuriame galima rasti žinomų pasaulio mados namų drabužius, galanteriją, aksesuarus.

Romualdas Zakarevičius labiausiai susitelkęs į restorano veiklą, gali būti vadinamas maisto kultūros ekspertu.

361. Židrūnas Garšva, 5 mln. eurų, „Dextera“

Aktyvus Kauno miesto savivaldybes tarybos Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Ž. Garšva finansini kapitalą sukaupė 1996 m. su partneriais įsteigęs bendrovę „Dextera“, kuriai su pertraukomis vadovavo.

„Dextera“ yra viena didžiausių žaliuzių gamintojų Lietuvoje, turi 24 salonus penkiolikoje Lietuvos miestų, produkcija taip pat eksportuoja. 2016 m. pradžioje Židrūnas Garšva turėjo bėdų su Mokesčių inspekcija – pastarosios naudai buvo priteista 695 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčių, baudų ir delspinigių.

„Pirmiausia praktiškai pajutau verslo pasaulio iššūkius ir sėkmingai išplėtojau ne vieną verslo idėją. Tada nusprendžiau įgyti teorinių žinių Kauno technologijos universitete – baigiau ekonomikos studijas. Teorija ir praktika yra vienas kitą papildantys dalykai, tačiau visada kyla klausimas nuo kurios iš jų pradėti kurti verslą. Manau, kai trūksta teorijos žinių, tuomet žmogus pradeda mąstyti kūrybiškai. Nuo 2009 metų paskyriau savo laiką politinei veiklai ir Kauno miestui“, – taip save pats internete pristato Ž. Garšva.

367. Dainius Kreivys, 5 mln. eurų, „Catus“

Vienas skandalingesnių Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių. Taip būtų galima apibūdinti verslininką D Kreivį, kuris ne kartą atsidūrė žiniasklaidos akiratyje dėl viešų ir privačių interesų.

Pats D. Kreivys nurodo, kad dar 1993 m. pradėjo veikti versli – dirbti įvairiose gamybos ir prekybos įmonėse. Krizės laikotarpiu D. Kreivys tapo ūkio ministru. Tuomet jo įmonės “Catus” akcijos buvo perrašytos motinai.

2011 m. politikas buvo apkaltintas viešųjų ir privačių interesu supainiojimu, kuomet ES paramą skyrė motinos valdomo verslo vykdomiems mokyklų renovacijos projektams.

2012 m. jis iš motinos susigrąžino 40 proc. verslo ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Catus“ akcijų. Likusios akcijos priklauso Mindaugui Sinkevičiui.

Neseniai Seimo nario vardas ir pavardė atsidūrė šalia kitų, kurie nuomojasi automobilius neaiškiomis aplinkybėmis. Pastarasis suskubo nutraukti vos prieš savaitę sudarytą automobilio „Audi A6“ nuomos sutartį su jam priklausančia bendrove „Statybų gausa“, kuriai priklauso prekybos tinklas „Moki veži“.

Politikas neįžvelgė problemos, kad automobilį nuomojosi iš jam priklausančios bendrovės, nes tai darė savomis lėšomis. Tačiau po istorijos pasirodymo viešumoje nusprendė automobilį nusipirkti.

369. Vladas Lašas, 5 mln. eurų, „Skubios siuntos“, „Elinta“

Verslininkas – tikras sėkmingo ir socialiai atsakingo verslo pavyzdys. Įgijęs technikos mokslų daktaro laipsnį V. Lašas dirbo mokslinį darbą. Būtent tada jam ir kilo idėja apie siuntų tarnybą, mat sovietinis paštas veikė taip lėtai, kad nepavykdavo laiku gauti pakvietimų į tarptautines konferencijas.

1990–aisiais, su nepriklausomybe atsiradus galimybėms, ėmėsi šio verslo su dviem bičiuliais. Iš pradžių patys dviračiu mindavo iki oro uosto, sėsdavo į lėktuvą, skrisdavo į Maskvą, per kurią tuomet judėjo siuntinių srautai, o vakare parskridę vėl mindavo dviračiu namo.

Po metų ši lietuvių įmonė pradėjo bendradarbiauti su pasauline bendrove „UPS“.

„Nepriklausomybės pradžioje tai buvo įrankis įveikti barjerą tarp Lietuvos ir pasaulio. Dabar ji reikalinga moderniam Lietuvos verslui, kuris dirba su visu pasauliu, o tam reikia patikimo greito ryšio“, – yra sakęs savaitraščiui „Veidas“.

Verslininkas ne tik apdovanotas tarptautine verslo Taikos premija, kuri laikoma aukščiausiu verslininkų įvertinimu pasaulyje, bet ir aprašytas Europos universitetų vadovėliuose. Savo bendrovėje V. Lašas pritaikė atlyginimų sistemą – „Pasiskirk sau atlyginimą pats“, kurioje svarbus kiekvieno darbuotojo požiūris ir savęs įvertinimas.

Verslininkas taip pat yra bendrovės „Elinta“, įmonių „Elin vision“, „GRE Holding“ bendraturtis bei įkūrėjas.

Visai neseniai V. Lašas pradėjo kalbėti apie naują iniciatyvą – pakviesti Eloną Muską įkurti „Tesla Motors“ akumuliatorių gamybos padalinį Lietuvoje.

Idėja susidomėjo ir valdžios atstovai.

371. Nadiežda Novickienė, 5 mln. eurų, „Vilniaus Narutis“

372. Julius Novickis, 5 mln. eurų, „Vilniaus Narutis“

Penkių žvaigždučių viešbučio „Narutis“ bendrasavininkė N. Novickienė verslo ėmėsi visiškai atsitiktinai. Baigusi aspirantūrą (dabartinę doktorantūrą), moteris dirbo banke.

2000 m. N. Novickienės vadovaujamą banką ,,Hermis“ nupirko švedų SEB bankas. Kadangi šeima turėjo „Naručio“, moteris natūraliai pasirinko bankininkystę iškeisti į verslą.

„Visą gyvenimą domėjausi aptarnavimo sfera. Tai lėmė ir aplinka, kurioje gyvenau, maistas, jo ruošimas, interjeras. Dirbdama banke daug keliavau ir gyvenau geruose viešbučiuose visame pasaulyje. Pastebėdavau ne tik bendrą viešbučio vaizdą, bet ir detales“, – portalui ekonomika.lt yra pasakojusi moteris.

Ji prideda, kad verslo patarimų nedalija, nes kiekvienas žmogus savo kelią turi rasti pats. Viešbutį ji valdo kartu su sutuoktiniu Juliu Novickiu.

388. Egidija Vaicekauskienė, 5 mln. eurų, „Nematekas“

Šeima ir tikėjimas – tai vertybės, kurias nuolat pabrėžia mėsos perdirbimo įmonės „Nematekas“ įkūrėja E. Vaicekauskienė. Ji su vyru Egidijumi jau buvo susilaukę trijų vaikų, kai 1994 m. įsteigė „Nemateką“. Prieš tai šeima buvo Vokietijos mėsos perdirbimo įrangos atstovė Lietuvoje, o veiklą pakeitė nusprendusi pati išbandyti, kaip ši įranga veikia.

Po studijų susituokusi pora, kaip ir daugelis veikliu žmonių sovietmečio pabaigoje, papildomai užsiėmė gėlių, kailinių žvėrelių auginimu.

2015 m. „Nematekas“ uždirbo 237 tūkst. eurų pelno.

394. Stasys Brundza, 4 mln. eurų, Automobilių prekyba

Praeitoje kadencijoje socialdemokratas Stasys Brundza pagal bendrą šeimos deklaruotą turtą užėmė antrą vietą tarp turtingiausiųjų Seimo narių.

Praeityje žinomas lenktynininkas 2015 metais pardavė įspūdingą automobilių kolekciją. Už 75 transporto priemones buvęs seimūnas susižėrė apie 1,5 mln. eurų. Tačiau tuomet jis teigė, kad šie pinigai išleisti nekilnojamajam turtui įsigyti ir paskoloms padengti.

Praeitais metais VMI deklaruota bendra šeimos NT vertė – 2,6 mln. eurų. S. Brundzas deklaravo turintis žemės sklypų už 330 tūkst. vertę, akcijų už –45 tūkst eurų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 3 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma – 619 tūkst, eurų, o paskolintų ir nesugrąžintų lėšų suma siekia 690 tūkst.. eurų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos turtuoliai. Skelbiamas milijonierių TOP 200

Lietuvos turtuoliai. Skelbiamas milijonierių TOP 100

S. Brundza vadinamas tituluočiausiu šalies automobilių sportininku – net dešimt kartų buvo tapęs buvusios Tarybų sąjungos ralio čempionu, pelnęs geriausiojo XX–ojo amžiaus lenktynininko titulą.

398. Raimondas Kurlianskis, 4 mln. eurų, „MG Baltic Investment“

Ekonomikos bei tarptautinio verslo išsilavinimą turintis R. Kurliasnkis prieš keliolika metų žiniasklaidai pasakojo, kad į verslą atėjo 1992 m. sausio 3 d., palikęs Vilniaus universiteto dėstytojo pareigas. Jis prisijungė prie „Investicijų fondo“, kuris vėliau išaugo iki koncerno „MG Baltic“. Pirmasis verslo etapas buvo privatizacija už čekius: gausybė gausybė privatizuojamų objektų, menkas nusimanymas, kokie iš tų verslų gali likti perspektyvūs.

Koncernui įsigijus Lietuvos telegramų agentūrą „ELTA“, R. Kurlianskis užėmė jos generalinio direktoriaus pareigas. Tačiau vėliau agentūra parduota. Verslininkas liko koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu, „MG Baltic Media“ generaliniu direktoriumi ir „Alfa Media“ direktoriumi.

Tiesa, iki praeitų metų dažnai apie R. Kurlianskį nebuvo girdėta. Tačiau užslinkęs juodas debesis nuo vyro nesitraukia iki šiol.

2016 m. kilo didžiulis skandalas, kuomet teisėsauga pareiškė įtarimus R. Kurlianskiui, jog šis perdavė buvusiam Seimo nariui ir Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui apie 106 tūkst. kyšį. Be to, įtariama, kad jis per Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie veiktų koncerno interesų naudai. R. Kurliankiui taip pat pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo valstybės paslaptį sudarančia informacija.

Paskutiniu metu jis siejamas su kitu skandalu – VMI vadovo Dainoro Bradausko atleidimu iš pareigų už šiurkščius tarnybinius pažeidimus. D.Bradauskas įtariamas neteisėtu poveikiu VMI atliekamiems didžiausių verslo grupių „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“ finansiniams patikrinimams. BNS žiniomis, D.Bradauskas, netrukus po to, kai 2015 metų balandį pradėjo vadovauti VMI, asmeniškai ne kartą yra susitikęs su R.Kurlianskiu.

Pasak D. Bradausko veiklą tyrusios Finansų ministerijos komisijos išvados, D.Bradauskas viešoje vietoje vykusiuose susitikimuose su R.Kurlianskiu (viešbučio „Amberton“ restoranas „La Cave“; viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ kavinė) elgėsi neprofesionaliai ir rodė aiškią nepagarbą aukščiausiems valstybės politikams, pareigūnams bei institucijoms, juos šmeižė, įžeidinėjo, taip pat nevengė viešųjų ir privačių interesų konfliktų. Įrašytame pokalbyje girdisi, kaip D. Bradauskas sako, jog norėtų susipažinti su Eligijum, kad būtų tiesioginis kontaktas.

D.Bradauskas tuo tarpu ministerijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad su R.Kurlianskiu susitikinėjo ne kaip su privačiu asmeniu ir ne asmeniniais klausimais, o kaip su vienos stambiausių Lietuvoje žiniasklaidos grupės vadovu.

2004 m. balsas.lt publikuotame interviu R. Kurlianskis yra teigęs, kad priešingai nei 1992 metais, dabar verslas laikosi įstatymų, paiso visuomeninių normų, teikia labdarą.

„Esu įsitikinęs, kad verslininkai jaučia atsakomybę, jiems rūpi visuomenė. Nesakau, kad visiems. Bet tikiu, kad tokių yra nemažai. Nežinau, kaip tai priima visuomenė. Pati visuomenė gali būti matoma dvejaip: galima atskirti verslininkus nuo visuomenės ir matyti tarp jų tarpusavio konfrontaciją, o galima suvokti verslininką kaip dalį daugiasluoksnės, skirtingai, įvairiai mąstančios visuomenės.

Nestabili politinė situacija stabdys verslą, paveiks įprastą vartotojo elgseną, mūsų klientas negalės planuoti į priekį. Verslas negali klestėti, jeigu visuomenė gyvena blogai“, – yra kalbėjęs verslininkas.

401. Rimantas Perveneckas, 4 mln. eurų, „Apranga“

Prekybos ekonomikos specialybę įgijęs R. Perveneckas į vadovo kėdę atsisėdo anksti, dar 27 metų. Iš pradžių buvo direktoriaus pavaduotojas, tuomet tapo direktoriumi, o 1993 m. – „Aprangos“ generalinis direktorius. Bendrovės kontrolinis akcijų paketas priklauso investiciniam holdingui „MG Baltic Investment“.

„Daugelis vadovų dirbo sau, aš – įmonei. Buvau bene vienintelis vadovas, kuris neprivatizavo savo įmonės. Tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad jie tapo tik patalpų vadovais, bet verslo jiems nepavyko plėtoti. Galbūt tuomet buvau labai naivus, tačiau tikėjau, kad verslą galima plėtoti neskubant. Puikiai pamenu, kad prieš 15–20 metų iš mūsų juokėsi, jog mokėjome visus mokesčius“, – apie karjeros pradžią „Kauno dienai“ yra pasakojęs verslininkas.

2008 m. žiniasklaidą apskriejo žinia, kad R. Perveneckis per metus uždirbo beveik milijoną litų atlyginimo.

„Aprangos“ grupė bendradarbiauja su garsiausiais prekės ženklais Europoje ir pasaulyje. Trijose Baltijos šalyse jai priklauso 183 parduotuvės, parduodama 200 prekių ženklų. 2016 m. grupės apyvarta siekė 214.2 mln. eurų.

410. Šarūnas Birutis, 3 mln. eurų, politika

Kultūros ministro postą palikęs Š. Birutis praeitais metais atsidūrė kryžkelėje – Darbo partija, kuriai priklauso, nebeteko jokios įtakos nacionalinėje politikoje, asmeniškai rinkimus į Seimą pralaimėjo. Tad buvo svarstoma, galbūt grįš į verslą, nes tebėra 6 įmonių akcininkas.

Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį jis vertėsi turizmo verslu, vėliau gyveno iš mokesčių mokėtojų pinigų. 2004–2009 m. buvo Europos Parlamento narys.

2016 m. kilo skandalas žiniasklaidai išsiaiškinus, kad vis dar eidamas kultūros ministro pareigas nedeklaravo Bulgarijoje valdomų žemės sklypų.

VRK pateiktoje ataskaitoje deklaravo, kad yra „Lietuvos ryto“, „Euroinvest LT“, „Spila“ bei „Vilniaus koti“ įmonių akcininkas.

416. Kęstutis Glaveckas, 3 mln. eurų, Nekilnojamasis turtas

Ne pirmus metus Seime esantis, tad ir ne pirmą kartą patenkantis į turtingiausiųjų seimūnų sąrašą. Politikas ilgai dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą: skaitė paskaitas, rašė mokslinius darbus. Buvo Nepriklausomybės akto signataras, o nuo 1996 metų ir nuolatinis Seimo narys.

Būdamas ekonomistu, dirbti pasirenka Biudžeto ir finansų komitete, nes, kaip teigia, tai – artimiausia širdžiai ir geriausiai jam žinoma sritis.

Seimūno turtas deklaracijose tampa dar didesniu sumavus kartu su jo žmonos verslininkės Rūtos Rutkelytės. Su ja vyras susipažino dirbant Seime.

Ekonomisto išsilavinimą turintis politikas 2015–aisiais gavo pajamų vidutiniškai 10 kartų daugiau nei kiti jo kolegos. K. Glaveckas deklaravo gavęs pajamų iš nuomos ir parduoto turto, tačiau tuo metu ir solidžiai apsipirko.

„Pardaviau tėvų namą – savo namą, kur gyvenau. Tuos pinigus gavome, dalį investavome į nekilnojamąjį turtą. Pardavėme namą su viskuo už 1,55 mln. litų. Ir dalį investavome. Kitos investicijos – žmonos“, – 2015 m. kovą delfi.lt sakė Seimo narys.

Pasak jo, įgytą nekilnojamąjį turtą ketinama nuomoti.

„Tas turtas, kurį žmona turi, jinai jį nuomoja. Verslo turtas. Pardavėme namą – tai pinigus kur dėsi? Nieko stebuklingo.“ Prieš 2016 m. rinkimus K. Glaveckas neišlaidavo. Liberalą būtų galima priskirti prie mažiausiai rinkimų kampanijai išleidusių politikų – jis pats tam atseikėjo vos 450 eurų, dar 2500 eurų pridėjo partija.

419. Kęstutis Jasiūnas, 3 mln. eurų, „Eksma“

426. Rimantas Kraujalis, 3 mln. eurų, „Eksma“

Net 7 asmenys dėka aukštųjų technologijų pramonės įmonių grupės „Eksma“ patenka į Lietuvos milijonierių TOP 500. K. Jasiūnas yra mokslininkas, 1992 m. kartu su bendražygiais įsteigęs lazerių gamybos bendrovę „Ekspla“. Pastaroji šiuo metu yra viena iš pasaulinių lazerių gamybos lyderių.

„Eksma“ grupei priklauso „Eksma optics“ – optikos komponentų, kristalų, machanikos sprendimų gamyba ir eksportu besiverčianti įmonė, „Ekspla“ – viena iš didžiausių lazerių technologijų įmonių Lietuvoje, o dauguma jos klientų – pasaulyje garsūs universitetai bei „Bioeksma“ – užsiimanti įranga ir fizikos, chemijos, biochemijos, biofarmacijos, mikrobiologijos ir medicinės diagnostikos laboratorijoms.

Bendrovė „Ekspla“ eksportuoja 94 proc. produkcijos į daugiau kaip keturiasdešimt pasaulio šalių. Tarp įmonės klientų yra garsiausių pasaulio universitetų, Japonijos „Hitachi“ ir „Mitsubishi“ tyrimų centrai, IBM, NASA, JAV karinio laivyno ir JAV karinių oro pajėgų tyrimų centrai, Rezerfordo tyrimų laboratorija, Japonijos ir Izraelio branduolinių tyrimų centrai. Ženevoje pastatytame didžiajame hadronų greitintuve, kuriame bandoma atrasti vadinamąją „dieviškąją“ dalelę, leisiančią paaiškinti ne vieną visatos paslaptį, taip pat įrengtas „Eksplos“ kurtas ir pagamintas lazeris.

„Eksmos“ grupės prezidentas – R. Kraujalis, visuomenei taip pat žinomas kaip ir Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkas.

„Apie realybėje sukurtą lazerį sužinojau iš mokslo populiarinimo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“, kitos literatūros. O į fiziką atėjau visiškai atsitiktinai: iš tiesų aš norėjau stoti į filologiją, tačiau man pasirodė, kad dokumentus priimantis asmuo pernelyg šaiposi iš tokio mano noro, tad aš patraukiau prie kito žmogaus, kuris, kaip paaiškėjo, priėmė dokumentus tų, kurie norėjo stoti į fiziką. Taip aš ten ir atsidūriau, nors fizikos mokslai, apskritai techninė kūryba, man visada patiko ir tebepatinka“, – apie savo gyvenimo kelią žiniasklaidai yra pasakojęs R. Kraujalis

Apie kitus bendrovės akcininkus viešojoje erdvėje žinoma nedaug, tačiau milijonais įvertintas ir Raimondo Kondroto, Vilijos Kontrodienės, Irenos Kraujalienės, Vito Černiausko, Algirdo Rukšėno turtas.

428. Mindaugas Kuzminskas, 3 mln. eurų, Krepšinis

Aukštaūgis 2,05 m krepšininkas M. Kuzminskas pastaruoju metu drebina NBA lygos aikštelę.

Krepšininkas yra žaidęs „Šiaulių“ bei Kauno „Žalgirio“ klube. 2013 m. pasirašė 2+1 sutartį su Malagos „Unicaja“ klubu, o 2016 m. paskelbė pasirašęs sutartį su NBA komanda Niujorko „Knicks“.

Paskutiniu metu M. Kuzminskas vid. per 13,7 minutės pelno 6,2 taško, atkovoja 1,7 kamuolio ir atlieka 0,9 rezultatyvaus perdavimo.

M. Kuzminskas taip pat žaidžia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Už Lietuvą jis kausis ir šių metų Europos čempionate.

430. Tadas Langaitis, 3 mln. eurų, „Webmedia Group“

Pirmą kartą į seimūno kėdę atsisėdo T. Langaitis, tikras sporto entuziastas. Savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai jis nurodo užsiimantis krepšiniu, futbolu, kalnų dviračiais, jėgos aitvarų ir snieglentčių sportu.

Po studijų Stokholmo ekonomikos mokykloje Rygoje T. Langaitis dirbo investicinės bankininkystės, rizikos kapitalo, technologijų startuolių srityse. Politikas nurodo prisidėjęs ir prie „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio Lietuvoje kūrimo. Tačiau nepaisant darbų įvairiose verslo įmonėse, finansinę nepriklausomybe T. Langaitis užsitikrino su „Webmedia Group“. 2000 m. ši IT įmonė buvo įkurta Estijoje, tačiau vėliau T. Langaitis pardavė savo akcijas. Taip užsitikrinęs finansinę nepriklausomybę, 2008 m. juodu su žmona nusprendė „dirbti Lietuvai“ ir įkūrė VšĮ „Geros valios projektai“, Lietuvos nevyriausybiniam sektoriui kuriančią infrastruktūros projektus: aukok.lt, pagalbadaiktais.lt, pagalbadarbais.lt ir kt. Per 2015 m. VšĮ „Geros valios projektai“ kaip tarpininkė surinko 322 657 eurus paramos 85–iems projektams.

Pats T. Langaitis tikina, kad per dešimt metų kartu su verslo partneriais sukūrė daugiau nei 500 gerai apmokamų darbo vietų, yra aplankęs beveik 100 pasaulio valstybių, verslo patirties įgijo dirbdamas ir investuodamas 15–oje šalių.

„Būdamas 18 metų pasiskaičiavau, kiek reikia užsidirbti pinigų, kad galėčiau ateityje išlaikyti šeimą nedirbdamas dėl atlyginimo. Trisdešimties pasiekiau šį tikslą“, – portalui politologas.lt

Žiniasklaidoje rašoma, T. Langaitis buvo pažadėjęs paaiškinti, kodėl deklaracijoje nurodė nemokėjęs gyventojų pajamų mokesčio, tačiau to taip ir nepadarė.

Vasaros pradžioje politikas buvo įsivėlęs į skandalą su buvusia konservatorių partijos nare Vida Marija Čigriejiene, kuri teigė, kad T. Langaitis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją rinkosi iš trijų partijų, o jo šeima yra viešai pareiškusi niekada nebalsuosianti už konservatorius. T. Langaitis tokius kaltinimus paneigė ir teigė, jog politikei tiesiog sunku atsisakyti šiltos vietos.

436. Vladimir Podčašinskij, 3 mln. eurų, „Amber Oil“, „Jumps“

„Amber Oil“ savininkas ir vadovas V. Podčašinskij taip pat vadovauja sūnui Jurijui perduotai bendrovei „Jumps“, registruose figūruoja ir kaip Didžiojoje Britanijoje veikiančios „Marylebone Trading Services Ltd.“ bei kitų Panamoje, Estijoje ir kitur registruotų įmonių vadovas.

Nors pirmosios bendrovės prisistato kaip naftos produktų didmeninės prekybos Lietuvoje „pirmaujančios tiekėjos“, per pastaruosius trejus metus tris kartus buvo tarp didžiausių Mokesčių inspekcijos PVM skolininkų. Įmonės interneto svetainėje dauguma informacijos pateikiama tik rusų kalba.

449. Andrius Šedžius, 3 mln. eurų, „Manukas“

Andrius Šedžius žinomas tiek verslo, tiek politikos pasaulyje. Dar nebaigęs technikos mokyklos, 1994 m. įkūrė individualią įmonę, kuri vertėsi automobilių remontu, pardavimu, teikė automobilių komiso paslaugas. Vėliau įkūrė UAB „Pagrindinis kelias“, o nuo 1999 m. ėjo įmonės „Manukas“ komercijos direktoriaus pareigas.

Būdamas verslininku, tuo pačiu kibo ir į mokslus. 2004 m. Šiaulių universitete įgijo ekonomikos bakalaurą, o 2006 m. vadybos magistrą.

Buvo socialdemokratų partijos narys, 2008 m. pateko ir į Seimą. 2013 m. buvo Lietuvos liaudies partijos narys, 2014–2016 m. – Lietuvos liaudies partijos pirmininkas.

Nuo 2016 m. – politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, tačiau per 2016 m. Seimo rinkimus į valdžią nebuvo išrinktas.

Nuo 2016 m. eina MB „Monikita“ direktoriaus pareigas. Įmonė verčiasi internetine prekyba sveikatos ir grožio prekėmis. Tinklalapis pavadinas A. Šedžiaus žmonos Monikos Kvietkutės – Šedžiuvienės vardu.

Po rinkimų A. Šedžius laidoje „Valanda su Rūta“ susilažino su valstiečiu Dainiu Kepeniu dėl LVŽS likimo. Pasak jo, jeigu valstiečiai iki rudens žlugs, Dainius Kepenis privalės nukasti bulves verslininko laukuose, o jeigu valstiečiai nežlugs, bulvių pas Dainių Kepenį atvažiuos kasti pats Andrius Šedžius.

Verslininkas taip pat yra tokių įmonių kaip „Landsale“, „Limonas“, „Jėgainė Solar“ akcininkas.

453. Nijolė Variakojienė, 3 mln. eurų, „Alva Group“

454. Almantas Variakojis, 3 mln. eurų, „Alva Group“

25 metus versle skaičiuojanti N. Variakojienė su vyru valdo įmonių grupę „Alvas Group“, kuri maisto pramonės atstovėms Baltijos ir gretimose valstybėse tiekia maisto papildus, prieskonius, kitą žaliavą.

Grupės būstinė įsikūrusi Panevėžyje, filialai veikia didžiausiuose šalies miestuose, o logistikos padalinys – Latvijos sostinėje Rygoje.

Nors verslą įkūrė jos vyras Almantas, viešumoje labiau matoma N. Variakojienė. Beje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija prieš trejetą metų ją išrinko Lietuvos metų verslininke.

„Šiais laikais tikrai nesvarbu, kas kuria verslą ar jam vadovauja. Tikrai teisės ir galimybės visiems lygios. (...) Versle kur kas mažiau moterų, todėl jos labiau pastebimos“, – apdovanojimų metu sakė N.Variakojienė ir patikino prizo su vyru nesidalysianti, tuomet rašė portalas lrytas.lt.

 468. Vilija Filipovičienė, 2 mln. eurų, 2012–2016 m. Seimo narė

Gimusi tremtinių šeimoje Sibire dar vaikystėje su tėvais grįžo į Lietuvą, įsikūrė Vilniuje. Baigusi studijas 1982 m. pradėjo dirbti Vilniaus maisto prekių bazėje prekių žinove, vėliau pakilo iki direktoriaus pavaduotojo pareigų.

1991 m. pradėjo nuosavą prekybos verslą. 2005 m. įstojo į Darbo partiją, 2012–2016 m. buvo Seimo narė, tačiau į naująjį Seimą neišrinkta.

2016 m. už sostinėje netoli „Akropolio“ esantį sklypą Siesikų gatvėje ir ten esančius statinius su „Icor“ susijusi bendrovė „Prime Capital“ politikei sumokėjo 2,24 mln. eurų.

VRK deklaracijoje moteris nurodė, kad yra akcininkė įmonių UAB „Aukšta“, UAB „Aškinė“, UAB „Ruvėja“, UAB „Ateik“.

472. Paulius Jankūnas, 2 mln. eurų, Krepšinis

Lietuvos krepšininkas dar 2005 m. debiutavęs Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės komandoje žaidžiant su Bulgarija.

2009 m. jis pasirašė dvejų metų sutartį su Maskvos „Chimki“ komanda, o 2010 m. jau grįžo į Kauno „Žalgirį“, kur dar 2002 m. pradėjo karjerą.

lkl.lt yra rašę, kad „Žalgiris“ – Jankūno gyvenimo komanda.

„Kai buvau vaikas ir lankiau krepšinį norėjau žaisti „Žalgiryje“, atrodė, kad ta komanda mano. Bet atrodė kitaip, kaip siekiamybė. Dabar kai jau daug metų žaidžiu atėjo tas supratimas, kad tai mano komanda.

Ne tik dėl Sabonio buvo keista, buvau paimtas iš dublerių, o komandoje buvo ir Mindaugas Timinskas, ir Tanoka Beardas. Buvo šiek tiek nejauku, tačiau bėgant dienoms pamačiau, kad tai labai draugiški žmonės ir viskas tapo gana paprasta“, – žiniasklaidai teigė Jankūnas.

475. Mykolas Katkus, 2 mln. eurų, „Viešųjų ryšių partneriai“

M. Katkus vadinamas viešųjų ryšių guru, yra beveik du dešimtmečius veikiančios komunikacijos agentūros valdybos pirmininkas.

2016 m. lapkritį agentūra paskelbė keičianti pavadinimą ir prekės ženklą iš „Viešųjų ryšių partneriai“ į „Fabula Hill+Knowlton Strategies“. Valdančios bendrovės pavadinimas tapo UAB „Fabula ir partneriai“.

„Per penkiolika metų sparčiai keitėsi tiek mūsų agentūra, tiek komunikacijos rinka. Įsivyravo skaitmeniniai kanalai, žinutes pakeitė istorijos, viešuosius ryšius − turinys. Pavadinimas „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kur kas geriau atspindi šiandieninę mūsų veiklą ir kuriamą vertę klientams“, − pranešime spaudai buvo cituojamas agentūros partneris Mykolas Katkus.

Praėjusių metų lapkritį M. Katkus save išbandė ir dainininko karjeroje. Jis debiutavo su elektroninio roko grupe „The Station“. Kitą mėnesį, vasarį, turėtų pasirodyti pirmasis grupės albumas ir prasidėti aktyvi koncertinė veikla.

484. Arminas Lydeka, 2 mln. eurų, Nekilnojamasis turtas

Praeitos kadencijos Seime jis pateko į TOP 5 turtingiausiųjų parlamentarų sąrašą. Visgi 2016 m. liberalas nors ir reitingavime pakilo iš priešrinkiminio numerio 23 į 11, to nepakako pakliūti į naująjį Seimą.

A. Lydeka žinomas ne tik kaip politikas, bet ir dažnai pristatomas diplomatinio etiketo specialistu. Skaičiuojama, kad milijonus susikrovė iš nekilnojamojo turto.

Baigęs mokslus Michailo Lomonosovo universitete ir įgijęs magistro laipsnį nesustojo ir dar studijavo Danijos Aarhuso universitete, Jungtinėje Karalystėje – Londono universitete, Amsterdamo universitete Nyderlanduose.

1992–1994 m. dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje atašė, o 1994–2003 m. buvo Vilniaus universiteto dėstytojas. Skaitė paskaitas apie tarnybinį etiketą, diplomatinį protokolą, užsienio politiką ir diplomatijos organizavimą.

2000 m. pirmą kartą dalyvavo Seimo rinkimuose ir pagal Lietuvos liberalų sąjungos sąrašą buvo išrinktas į parlamentą. Po šios kadencijos į Seimą pakartotinai buvo išrinktas ir 2004, ir 2008, ir 2014 m. O 2004 m. save išbandė ir Europos Parlamente.

485. Jonas Mačiulis, 2 mln. eurų, Krepšinis

Valančiulio bei Maironio pravardę turintis krepšininkas – tikras Lietuvos numylėtinis, į kurį visuomet nukrypsta dėmesys, kai jis žaidžia Lietuvos nacionalinėje rinktinėje.

J. Mačiulis yra žaidęs ir Kėdainių „Nevėžyje“, ir Kauno „Žalgiryje“, ir ne viename užsienio klubų: Milano „Armani Jeans“, Sienos „Montepaschi“, Atėnų „Panathinaikos“, o nuo 2014 m. – Madrido „Real“.

Šiais metais sausio 7 d. lietuvis sužaidė rezultatyviausias sezono rungtynes Eurolygoje. Krepšininkas per 24 minutes pelnė 20 taškų, atkovojo du kamuolius, padarė vieną klaidą ir keturis kartus prasižengė.

486. Ričardas Malinauskas, 2 mln. eurų, „Hesona“

Druskininkų meras R. Malinauskas išgarsėjo Vijūnėlės dvaro skandale. Neseniai Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, jog garsusis Vijūnėlės dvaras, kuris pastatytas rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, neturėjo teisės būti pastatytas ir turi būti nugriautas.

R. Malinauskas teigė sprendimą skųsiantis Aukščiausiajam Teismui.

Į skandalą buvo įsivėlęs ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius bei aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kuriuos STT apklausė dėl galimo poveikio rengiant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo.

R. Malinauskas milijonierių TOP atsidūrė dėl tėčio įkurtos įmonės – „Hesona“, kuri užsiima grybų, uogų ir net sraigių supirkimu, perdirbimu ir eksportavimu.

Druskininkų mero posto R. Malinauskas neapleidžia nuo 2000 metų.

Nuo 2001 m. iki 2016 m. jis priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai.

500. Robertas Mačenskas, 2 mln. eurų, „Energijos kodas“

Vadovavo EBSW privatizuotos ir vėliau bankrutavusios AB „Šilkas“ valdybai. Jo pavardė minėta rašant apie įvairius abejotinus sandorius, susijusius su elektra ir dujomis.

2013 m. pabaigoje verslininkui iš dalies priklausanti įmonė „Energijos kodas“ pasitraukė iš rinkos, o jos klientams teko priverstine tvarka rinktis brangesnę elektros energiją iš „Lesto“. Dėl to ir klientai, ir „Lesto“ patyrė nuostolių.

2016 m. verslininkas figūravo ir teisme, kuriame buvo nagrinėjami galbūt nusikalstami „Icor“, „Vilniaus energijos“ ir „Dalkios“ savininkų bei vadovų sandoriai.