Nuo šiol Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai galės operatyviau reaguoti į pažeidimus jūroje. Jie pradėjo naudotis radiolokacine stebėjimo priemonių sistema ir penkiais naujais kateriais, praneša „Klaipėda“.
„Dabar matysime tai, kas darosi jūroje prie mūsų valstybės sienos, teritoriniuose vandenyse, ant kranto ar kopose. Viskas bus filmuojama, užregistruojama ir perduodama atitinkamoms tarnyboms. Tikimės, kad tai padės pristabdyti nelaimes, narkotikų kontrabandą ir kitus nusikaltimus jūroje“, - sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Saulius Stripeika.
Šešiose Lietuvos pajūrio vietovėse - Rusnėje, Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Nemirsetoje ir Šventojoje - įrengtuose bokštuose sumontuota moderniausia šiuolaikinė stebėjimo technika: naktinio ir dieninio matymo kameros, termovizorius, kita būtina įranga.
Užfiksavusi stebimą objektą vienu operatoriaus klavišo paspaudimu sistema į jį automatiškai nukreipia dienines arba naktinio stebėjimo vaizdo kameras, pateikia kitą svarbią informaciją – objekto koordinates, greitį, judėjimo kursą.
Pasieniečiai pažeidėjus jūroje pričiupti galės naudodamiesi penkiais naujais, moderniais ir greitaeigiais kateriais.
Vienas jų – itin modernus - dvylikos metrų ilgio ir beveik keturių metrų pločio jūrinis kateris gali skrieti daugiau kaip 40 mazgų greičiu.
„Tai gerokai palengvins mūsų darbą. Be to, nauja technika žymiai ekonomiškesnė – sunaudoja net keturis kartus mažiau kuro“, - teigė Kopgalio užkardos vadas Arūnas Ventas.
Kopgalyje pasieniečiai vakar pristatė ir rekonstruotą krantinę laivams.
Kol kas įvykdytas pirmasis jos atnaujinimo etapas. Sutvarkyta statinio infrastruktūra – įrengta krantinė palei kranto liniją, pastatyti septynių metrų pločio pirsai.
Užbaigus darbus pagerės pasieniečių darbo sąlygos, patogiau bus ir keliaujantiesiems vandens keliu - per parą prieplaukoje Kopgalyje pareigūnai galės patikrinti 50 įvairios paskirties mažųjų laivų, įplaukiančių į uostą.
Pakrančių apsaugos modernizavimui – stebėjimo įrangai, kateriams ir krantinių įrengimui – beveik 48 milijonai litų skirti iš Šengeno programos.
Paulius Matulevičius
