Tikimasi, kad įteisinus sveikatingumo paslaugas ir gamtinių išteklių naudojimą, šalies kurortai sulauks daugiau svečių iš užsienio.
Ketverius metus kurortų asociacija beldėsi į valdininkų duris, kad būtų įteisintas sveikatos turizmas ir patvirtintos gamtinių veiksnių higienos normos.
Anot specialistų, nors sveikatingumo paslaugos kurortuose teikiamos, tačiau turizmo įstatyme iki šiol tokios sąvokos nėra. Tuo metu Europoje sveikatingumo paslaugos yra griežtai klasifikuotos ir nustatytas jų naudojimas.
„Sveikatingumo paslaugą mes įvardijame kaip sveikatos stiprinimo, profilaktikos, prevencijos paslaugų, atliekamą kvalifikuoto specialisto ir tik tam tikrose patalpose, pagal teisės aktus nustatytus reikalavimus“, – aiškino Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Jurgita Kazlauskienė.
Seime įregistruotos turizmo įstatymo pataisos, ir tikimasi, kad sveikatos paslaugos ir gamtinių resursų naudojimas bus įteisinti.
Dėl vilkinimo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas žeria priekaištus turizmo įstatymo pataisas teikusiai Ūkio ministerijai, kuri į turizmo projektą nebuvo įtraukusi sveikatinimo paslaugų.
„Todėl mes su kolege Birute Vėsaite ir Sveikatos reikalų komitetu pasiūlėm pataisas, būtent dabar svarstomame įstatymo projekte įteisinti metodikas, sąrašą, kvalifikacinius reikalavimus, kad jas parengtų Sveikatos ministerija, suderinusi su Ūkio ministerija“, – teigė A. Matulas.
Anot jo, reikalai pasistūmėjo pareikalavus Sveikatos apsaugos ministerijoje įkurti Kurortologijos skyrių.
Šis, bendradarbiaudamas su Lietuvos kurortologijos tyrimų centro specialistais, jau parengė natūralių gamtinių išteklių naudojimo, pavyzdžiui, purvo, higienos normas.
„Buvo parengti ir jau pateikti peloidų terapijos higienos normatyvai. Ir ši higienos norma jau pateikta pasirašyti ministrui. Ir jau parengtas išoriškai naudojamo mineralinio vandens higienos normatyvas. Bus parengtas pilnavertis dokumentas, kuris padės užtikrinti paslaugų, teikiamų kurortuose, saugumą“, – kalbėjo Lietuvos kurortologijos tyrimų centro direktorius Kęstutis Ramanauskas.
Turizmo įstatymo pakeitimo ir papildymo laukia ne tik verslininkai, teikiantys sveikatingumo paslaugas kurortuose, bet ir patys kurortai, į turizmo plėtrą investuojantys nemažas lėšas.
Mat į kurortus atvykstant vis daugiau užsieniečių, sveikatinimo įstaigos nuolat susiduria su problema – kaip išrašyti pažymas apie suteiktas sveikatingumo paslaugas, už kurias užsieniečiai gauna kompensacijas ar jas apmoka draudimas, jeigu jos Lietuvoje nėra sertifikuotos.
„Ypač vakariečiams reikia garantijų. Jeigu to nėra, nėra pasitikėjimo. Reiškia, valstybė nedirba,ūkio subjektai tuomet neatsakingi už tuos reikalus“, – sakė Druskininkų sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas.
Seimas turizmo įstatymo pataisas turėtų svarstyti rudens sesijoje.
Rūta Lankininkaitė, Virginija Motiejūnienė
LTV „Panorama“
