Šiuo metu socialinio draudimo mokesčio tarifas Lietuvoje yra 39,98 procentai, tuo tarpu, Danija dirbantiesiems taiko tik 2,8 proc. tarifą.
Pasak ekonomisto, mes nesiimame pakankamai veiksmų, kad sumažintumėme darbo apmokestinimą. Pirmoji banga pasaulyje buvo ta, kai visi mažino kapitalo apmokestinimą, nes globalėjant pasauliui verslas gali lengvai persikelti į vieną ar kitą valstybę. Ir kadangi tarifai yra beveik prapuolę, tai galima gaminti vienoje šalyje, kurioje yra labai maži mokesčiai (tarkime Airijoje, Olandijoje) ir tada eksportuoti į kitas šalis.
„Per pastaruosius dešimtmečius prasidėjo kita tendencija, kad žmonės pradėjo labai judėti tarp valstybių. Šalys pradėjo kovoti dėl kvalifikuotos darbo jėgos ir tos šalys, kurios turi mažus darbo mokesčius, ganėtinai sėkmingai prisitraukia specialistus“, - aiškino Ž. Mauricas.
„Nordea“ vyriausias ekonomistas teigė, kad Lietuva yra užstrigusi, tam tikra prasme, dvidešimtame amžiuje ir tarp visų išsivysčiusių valstybių turi didžiausius socialinio draudimo mokesčius.
Kuo didesni mokesčiai – tuo mažesni atlyginimai ir didesnis šešėlis
Pasak ekonomisto, kuo didesni mokesčiai tuo didesnis yra šešėlis, tuo daugiau žmonės juos slepia.
„Vartojimas Lietuvoje ir Estijoje yra beveik identiškas, bet darbo užmokestis skiriasi 40 proc., ir tai yra dalinai todėl, kad mes turime didesnį polinkį į šešėlį ir šiek tiek didesnius mokesčius“, – pasakojo pašnekovas.
Ž. Mauricas tikina, kad reikėtų vaduotis iš tokios ydingos praktikos ir mažinti darbo apmokestinimą, taip pat laikyti žemą kapitalo apmokestinimą. Didinti visų pirma reikėtų vartojimo apmokestinimą ir turto mokesčius.
„Didžiausią absurdą rodo Ukrainos pavyzdys, kurioje Sodros mokesčiai yra 50 proc., tačiau jų niekas nemoka. Apskritai, tokiose šalyse yra diskredituojama darbuotojo sąvoka, kuris dirba ir moka mokesčius, nes tai yra visiškai absurdiška. Tokia mokesčių našta padaro darbą visiškai nepatraukliu.
Darbas žalingesnis už alkoholį?
Anot ekonomisto, Lietuvoje situacija yra geresnė ir darbas nėra taip apmokestinamas, bet vis tiek, jeigu pažiūrėti į dabartinę situaciją, tai darbas yra žalingesnis nei vynas ir alus, nes mažiau apmokestinamas yra nei, kad darbas.
„Tai reiškia, kad mūsų politikų supratimu darbas yra žalingesnis užsiėmimas negu gerti alų ir vyną, nes prie akcizo pridėjus pridėtinės vertės mokestį vis tiek gausime mažiau negu visi darbo mokesčiai“, – įrodinėjo Ž. Mauricas.
Situacija verčia emigruoti
Nors Latvijoje ir Estijoje yra panašus darbo apmokestinimas, tačiau naujame socialiniame modelyje yra numatyta sumažinti socialinio draudimo įmokas ir tokiu būdu padidinti darbuotojų pajamas. Tai yra būtina, nes kitu atveju Lietuvoje dirbantys emigruos.
„Žiūrint į tas šalis, į kurias emigruoja lietuviai, tai jose mokesčių našta yra žymiai mažesnė nei Lietuvoje. Jeigu imtumėme 1000 eurų į rankas, tai mūsų mokesčiai yra didžiausi, tačiau jeigu imtumėme 10 tūkst. eurų, tada mus pradeda vytis Švedija, Danija. Jeigu kalbėsime apie anglosaksų šalis: Airiją, Jungtinę Karalystę, tai ten mokesčiai apskritai yra žymiai mažesni“, - dėsto ekonomistas Ž. Mauricas.
