Praėjusią parą šalyje atlikti 8964 molekuliniai (PGR) ir 2840 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 302,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,9 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 213 tūkst. 447 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 197 tūkst. 529 asmenys, deklaruota – 154 tūkst. 186 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 8133 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 51 tūkst. 476.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 789 COVID-19 pacientai, 82 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 661 ligoniui, 46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 76 žmonės.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3539 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7176 mirtys.
Įsigalioja judėjimo ribojimai
Šeštadienį Lietuvoje sugrąžinamas gyventojų judėjimo ribojimas. Jis tęsis iki baigsis šventinis Velykų savaitgalis. Taip pat šalyje dar mėnesiui pratęstas karantinas. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė ramina, kad jis tęsis tokiomis pat sąlygomis ir nėra sugriežtintas.
Vyriausybė šią savaitę nutarė pratęsti karantiną iki balandžio pabaigos, o gyventojų judėjimo ribojimą grąžinti iki balandžio 5 dienos 24 val.
Ribos taip pat, kaip per Kalėdas
Anot I. Šimonytės, judėjimo ribojimai iki Velykų pabaigos atrodys lygiai taip pat, kaip per Kalėdas. Gyventojų judėjimą kartu su pagalbininkais kontroliuos policija.
„Atrodys taip, kaip atrodė per Kalėdas ir per savaitgalius atrodė. Mūsų institucijos, policija, taip pat ir tos institucijos, kurios talkina policijai, šauliai ar kitos pajėgos klaus žmonių, judančių iš vienos savivaldybės į kitą, kokiu tikslu juda.
Jeigu tai svarbi priežastis, tai, žinoma, judėti bus leidžiama. Bet tiems, kurie tokių svarbių priežasčių neturi, labai rekomenduočiau likti savo namų savivaldybėje“, – žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
Svarbiomis priežastimis šiuo atveju laikoma, kai asmenys vyksta į savivaldybę, kurioje gyvena; kai į kitą savivaldybę vyksta dėl artimųjų giminaičių mirties. Taip pat judėjimas neribojamas, kuomet asmuo tarp savivaldybių juda darbo reikalais, dėl sveikatos priežiūros paslaugų arba keliauja į tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų.
Taip pat leidžiamas judėjimas, kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių.
Keliauti leidžiama ir dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Ribojimas netaikomas vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto.
Policija ragina kreiptis į juos
Tuo metu policija gyventojams rekomenduoja prieš bet kokią kelionę į kitą savivaldybę kreiptis į juos konsultacijos.
„Kreipiuosi į visus gyventojus prašydamas sąmoningumo, ir jeigu kam nors labai reikia vykti, jeigu kyla klausimų dėl vykimo teisėtumo, tai policijos numeris paskelbtas viešai ir prašome pasiskambinti, pasikonsultuoti – sužinoti iškart, ar tai legalu, ar ne“, – žurnalistams penktadienį sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Jo teigimu policija, kontrolės postuose sustabdžiusi keliaujančius gyventojus, vietoje spręs visus kilusius klausimus. Judėjimo ribojimas, anot R. Požėlos, niekuo nesikeis nuo dar neseniai galiojusio – šalyje veiks ir mobilūs, ir stacionarūs kontrolės postai.
„Labai nieko naujo mums nėra ir Lietuvos gyventojams kažko naujo nebus. Tiesiog atsižvelgiant į besiklostančią situaciją, vėl prie prieigų į savivaldybes grįžta kontrolės postai – tiek mobilūs, tiek stacionarūs“, – teigė policijos vadovas.
Anot generalinio komisaro, prioritetas bus skiriamas kurortinėms vietoms, taip pat pareigūnai atkreips dėmesį ir į kitus galimus karantino pažeidimus, pavyzdžiui, būriavimąsi.
Svarstys papildomus apribojimus Velykoms
Kaip sakė I. Šimonytė, karantinas iki balandžio pabaigos pratęstas dabartinėmis sąlygomis, neįvedant papildomų sugriežtinimų. Tačiau jau pirmadienį Vyriausybei patariantys ekspertų tarybos nariai rinksis diskutuoti, kokių priemonių imtis per Velykų savaitgalį.
„Pirmadienį taip pat rinksis ekspertų taryba. Svarstysime, kokie galbūt dar reikalavimai dėl saugumo galėtų būti nustatyti turint mintyje, kad prieššventinis laikotarpis yra, kai žmonės skuba į parduotuves įsigyti maisto galbūt didesniais kiekiais ir didesniais būriais“, – Vyriausybės posėdyje penktadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė dar nesiėmė konkrečiai įvardinti, kokie apribojimai gali laukti, tačiau aišku, kad bent dalis jų bus susiję su parduotuvėmis. Čia tikimasi prekybininkų bendradarbiavimo.
„Tikrai dar reikia pasitarti ir pasikalbėti su ekspertais, taip pat su pačių įmonių atstovais. Visi suprantame, kaip atrodo prieššventiniai laikotarpiai. Turbūt ne vieną kartą matėme – daug žmonių vienu metu nori būti toje pačioje vietoje. Plotai yra riboti, reikalavimų laikomasi, manau, įvairiai“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Jos teigimu, ne visos didelės prekybos vietos dabar sugeba užtikrinti, kad jų klientai laikytųsi numatytų saugumo reikalavimų.
„Tikrai mažose įmonėse, kur yra mažas plotas ir labai aiškiai parašyta, kiek žmonių vienu metu gali būti patalpose, panašiai taip ir būna. Didesnėse patalpose kontrolė būna ne visada tokia, kokios mes norėtume.
Tai reikės tartis ir kalbėti, ar reikia papildomų reikalavimų, ar galima tiesiog susitarti dėl to, kad esamų reikalavimų būtų skrupulingai laikomasi“, – svarstė I. Šimonytė.
Nerimą kelią naujos viruso atmainos
Judėjimo ribojimai grąžinti, o karantinas pratęstas todėl, kad ministrų kabinetui nerimą kelią Lietuvoje plintančios koronaviruso atmainos – britiškasis ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Jau aišku, kad Lietuvoje užfiksuoti du pastarosios atmainos, o britiškoji atmaina kai kuriose vietose tampa dominuojanti.
„Bandykime lokalizuoti PAR atmainą, kuri jau buvo nustatyta. Dabar dar yra tikrinama keletas kitų įtartinų atvejų. Jeigu mums pavyktų lokalizuoti šią problemą, tai tikrai būtų tikrai labai gera žinia“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Tyrimai rodo, kad Vilniaus regione jau dominuoja didesniu užkrečiamumu pasižyminti britiškoji koronaviruso atmaina. Tiriant atsitiktinius mėginius, šiai atmainai būdingas S geno trūkumas nustatomas 70–80 proc. atvejų.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Vilniaus apskrities savivaldybėse fiksuojamas didžiausias 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų: Širvintų rajone šis rodiklis siekia 744, Vilniaus rajone – 569, Vilniaus mieste – 540, Švenčionių rajone – 511.
Tuo metu bendras šalies vidurkis šiuo metu yra 278 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
