Teigiama, kad didėjantis vabzdžių skaičius Lietuvoje fiksuojamas jau ne vienerius metus. Kenkėjų kontrolės ekspertų įmonės „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė teigė, kad panikos dėl to kelti nevertėtų, tačiau patvirtino, kad problema yra padidėjusi.
„Tai nėra kažkokia staiga atsiradusi epidemija dėl labai didelio blakių kiekio išaugimo, bet tiesa tokia, kad užkrėstumas blakėmis auga.
Kai kokiais 2011 metais, kai Europoje buvo didelis užkrėstumas ir mūsų motininės kompanijos atstovai teiraudavosi [apie situaciją], sakėme, kad blakių nėra, užklausimų dėl to negauname.
Tačiau metai iš metų kokį gerą dešimtmetį ir daugiau panašiai 20 proc. kasmet išaugo užklausų dėl atsirandančių blakių“, – komentavo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Kodėl daugėja blakių?
Paklausta, kas labiausiai lemia augantį blakių skaičių, pašnekovė atsakė lakoniškai: „Geras gyvenimas. Išties COVID-19 laikotarpiu, kai sumažėjo žmonių judėjimas, grįžtančių iš kitų šalių, keliaujančiųjų skaičius, labai pasimatė, kad užklausų dėl blakių sumažėjo.
Taigi galima drąsiai teigti, kad didžiausią įtaką daro geras gyvenimas, keliavimas, tokiu būdu blakės į namus ir parsivežamos“, – komentavo M. Kutkaitė.
„Tai nėra kažkokia staiga atsiradusi epidemija dėl labai didelio blakių kiekio išaugimo, bet tiesa tokia, kad užkrėstumas blakėmis auga“, – sakė M. Kutkaitė.
Pasak jos, lyginant pirmąjį šių ir praeitų metų ketvirtį, matomas net 38 proc. padidėjimas dėl blakių naikinimo.
„Parsivežę blakių žmonės dažniausiai pastebi jau pasekmes – jų įkandimus. Tačiau rekomenduotumėme jau nuvykus atostogauti apsižiūrėti viešbučio lovą, ar joje nemato blakių požymių, jų išmatų, grįžus peržiūrėti visus daiktus, lagaminus. Tokiu būdu būtų galima apsisaugoti nuo blakių išplitimo mūsų namuose“, – patarė įmonės atstovė.
Ar galima parsinešti blakių iš viešojo transporto?
Be to, blakių galima parsinešti ir iš darbo vietos, pavyzdžiui, transporto įmonių: „Ten tai yra pakankamai dažna problema, kai keičiasi vairuotojai, gyvena vilkikų kabinose, ten išnaikinti blakes būna ne taip paprasta. Taigi, būna, blakes žmonės į namus parsineša iš darbo vietos.“
Tiesa, ji pridūrė, kad, kalbant apie riziką užsikrėsti blakėmis, Lietuvoje viešajame transporte dar tokios didelės problemos nėra palyginus su kitomis šalimis.
„Prisimename, kaip Prancūzijoje, Paryžiuje, 2023 m. buvo nuskambėjusi problema. Mes to neturime, kad tai būtų kino teatruose, viešajame transporte, kad žmonės turėtų bijoti sėstis į autobusus ar taksi automobilius. Daugiau tokie darbuotojai kaip vilkikų vairuotojai turėtų atidžiau stebėti, kad neparsineštų namo“, – pasakojo M. Kutkaitė.
Pašnekovė neslėpė, kad ir viešbučiuose, kitose apgyvendinimo vietose susiduriama su blakių problema, tačiau bent Lietuvoje ji dar nėra milžiniška. Tiesa, didesnė rizika parsinešti blakių iš bendrabučių, kur yra didelė kaita žmonių iš įvairių šalių.
Bėrimai paprastai pagrindinis požymis
M. Kutkaitės pastebėjimu, paprastai bėrimas yra pagrindinis požymis, leidžiantis nustatyti, kad namuose apsigyveno blakės.
Kaip pažymi sveikatos specialistai, blakės minta žmogaus krauju, dažniausiai naktį. Įkandimų vietoje dažniausiai atsiranda mažos, raudonos dėmelės, kurios labai niežti. Kai kuriems žmonėms blakių įkandimai sukelia stiprų niežėjimą, tinimą, tai neigiamai veikia miego kokybę.
„Tie raudoni taškeliai ant viso kūno paprastai ir yra pirmieji pastebimi požymiai. Šie bėrimai skausmingi, nors kai kanda blakė, neskauda. Taip pat galima matyti kraujo dėmes ant paklodės, kai jau yra didesnis užkrėstumas, apžiūrėjus čiužinio siūles galima matyti juodus mažus taškelius.
Tai rodo, kad blakių populiacija jau auga. Norint detaliai įvertinti situaciją reikėtų apžiūrėti visas varžtelių galvutes, lovos rėmą, už paveikslo, grindjuostes. Ten jos yra tokios mažos ir vos pastebimos, kad neįgudusiai akiai gali būti sunku tą padaryti“, – atkreipė dėmesį ji.
Niežėjimui numalšinti – ir naminės priemonės
Paklausta, kiek šie įkandimai gali būti pavojingi, pašnekovė pasakojo, kad jie daugiau yra nemalonūs ir erzinantys: „Medikų nuomone, didesnė žala būti, jei įkandimus kasomės, tada gali kilti antrinė infekcija. Todėl bėrimus reikėtų dezinfekuoti.“
Kaip portalui tv3.lt anksčiau yra pastebėjusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, vieniems į įkandimus būna stipresnė, kitiems – silpnesnė reakcija.
Atvažiavus į viešbutį daiktus patariama laikyti labiau pakėlus, kad blakės negalėtų ropoti.
„Jei ji ne tokia stipri, nuo niežėjimų gali padėti ir naminės priemonės – rūgštelės pavilgai, stiprus arbatos nuoviras. Kaip nuo uodų įkandimų patariame ar svogūno ropelę, ar citriną naudoti, nes rūgštelė sumažina pirminį niežėjimą.
Pasidaryti tokį pavilgą blogiausiu atveju galima į puodelį vandens įpylus šaukštelį acto. Bet gali pasireikšti ir labai sudėtinga reakcija, būna, palieka ir randus. Tada reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją dermatovenerologą“, – yra aiškinusi specialistė.
Kaip apsisaugoti nuo blakių?
M. Kutkaitė patarė visada nusprendus miegoti ne savo lovoje pirmiausia ją atidžiai apžiūrėti, patikrinti čiužinio siūles, ar nematoma juodų taškelių.
„Tai rodo, kad yra esama ar jau buvęs užkrėstumas. Tuo metu atvažiavus į viešbutį daiktus reikėtų laikyti labiau pakėlus, kad blakės negalėtų ropoti.
Grįžus reikėtų viską gerai iškratyti, išvalyti, išskalbti, jei yra galimybė, lagaminą palaikyti kažkur lauke, balkone. O toliau reikėtų stebėti savo aplinką ir lovą“, – vardijo ji.
Kaip pažymi NVSC, blakės yra sunkiai išnaikinamos – jos gali pasislėpti mažuose plyšiuose, tarp baldų ar čiužinių, todėl jas sunku pastebėti ir pasiekti. Taip pat jos gali tapti atsparios kai kuriems insekticidams, ypač jei jie naudojami neteisingai.
Be to – blakės greitai dauginasi. Jas išnaikinti reikia daug laiko, pastangų ir dažnai profesionalių paslaugų, todėl rekomenduojama kviesti kenkėjų kontrolės įmonių specialistus, turinčius licenciją šiai veiklai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
