REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei koronaviruso testų apimtys mažėja, tai antikūnų tyrimų auga milžiniškais tempais, lietuviai masiškai plūsta į laboratorijas. Vieni po skiepų, kiti iš smalsumo, bet visi nori sužinoti, ar turi imunitetą klastingajam koronavirusui. Tyrimo jau tenka laukti ir savaitę. 

Jei koronaviruso testų apimtys mažėja, tai antikūnų tyrimų auga milžiniškais tempais, lietuviai masiškai plūsta į laboratorijas. Vieni po skiepų, kiti iš smalsumo, bet visi nori sužinoti, ar turi imunitetą klastingajam koronavirusui. Tyrimo jau tenka laukti ir savaitę. 

REKLAMA

Šiauliečiai skuba į laboratoriją atlikti antikūnų tyrimo. „Darbovietei svarbu irgi, ar esam sirgę, ar nesam. Turim tų antikūnų. Ne, nejaučiau, bet gi būna ir labai lengvi tie simptomai kitąkart“, – sako šiaulietis Gediminas.

Jam antrina ir kiti tyrimui duodantieji kraujo. Sako, išsitirti smalsu – gal sirgo besimptome forma ir antikūnų testas tai patvirtins, mat sunegalavusių aplink buvo daugybė:

„Norėjau sužinoti, ar esu prasirgusi, nes pati, kiek žinau, nesirgau, bet vyras sirgo.“

„Kadangi aplinkui daug kas sirgo, visi prasirgo, pakankamai sunkiai sirgo, tai dėl tos šventos ramybės nusprendėm pasidaryt, pasižiūrėt.“

REKLAMA
REKLAMA

Specialistai sako, kad pastaruoju metu į laboratorijas dėl antikūnų tyrimų masiškai plūsta žmonės. Jei vasarą per mėnesį tirdavosi kelios dešimtys, dabar skaičiai kas mėnesį didėja tūkstančiais.

REKLAMA

„Sausio pabaigoje pajutome, kad labai daug, ir per dieną turėdavom apie 200 analičių, vien mūsų laboratorija. Per vasario mėnesį, per visas mūsų laboratorijas, atlikta daugiau kaip 7000 antikūnų tyrimų ir iš jų daugiau kaip 60 proc. teigiami“, – pasakoja Resus.lt gydytoja Nijolė Legienė.

Susidomėjimas toks didelis, kad kai kur vietos tenka laukti ir savaitę. Laboratorijos jau didina pajėgas.

„Matome kad yra išaugęs poreikis, tai ilginame darbo laiką, pradėjome dirbti šeštadieniais, planuojame atidaryti papildomą procedūrinį“, – teigia šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Dalį žmonių tirtis siunčia darbdaviai ir tyrimus apmoka. Tai kainuoja – nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų, priklauso nuo tyrimo rūšies. Kiti tiriasi patys.

„Yra grįžtantys į darbus, yra norintys išvažiuoti į užsienį, kurie dirba. Ten irgi prašo antikūnų sertifikatų anglų kalba. Ir medikai, socialiniai darbuotojai, kurie yra paskiepyti antra vakcinos doze ir praėjus kiekvienai vakcinai nustatytam laikui, jie ateina pasitikrinti, ar imunitetas yra susidaręs“, – kalbėjo N. Legienė.

Dar vienas motyvas tokiam tyrimui, kad galėtų duoti kraujo, o ypač kraujo plazmos, taip reikalingos sunkių ligonių gydymui. Ji imama tik iš persirgusių COVID-19. Tik Kauno klinikų kraujo centro vadovė tikina, kad tokių donorų nepadaugėjo, bendrai donorų net labai trūksta. O esą duodantiems plazmos – atskiras antikūnų testas nereikalingas – visi tiriami vietoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes juos padarome, nes antikūnų tyrimai labai skiriasi, jų rezultatai labai skiriasi ir mes esame įsisavinę metodą, kuris tinkamas plazmos ruošimui. Pradėjus skiepyti sunku nustatyti, ar antikūnai yra po skiepo ar po susirgimo, kuris buvo besimptomis, dėl to mes dabar ypatingai pageidaujame, kad būtų susirgimo faktas“, – sako Kraujo centro vadovė Diana Remeikienė.

Gyventojai stebisi ir kad vienų antikūnai skaičiuojami dešimtimis, o kitų tūkstančiais. Medikai pabrėžia, kad skirtingų laboratorijų tyrimų lyginti negalima, mat įvairios įstaigos naudoja skirtingus analizatorius ir skirtingų gamintojų regentus. Tad rezultatus reikia aptarti ten, kur atliktas tyrimas. Nors antikūnai liudija susidariusį imunitetą, ar jis stiprus – tokių duomenų pateikt niekas negali.

REKLAMA

„Tie antikūnai, kuriuos mes išmatuojame tyrimo metu, tai pirminis frontas, pirmieji kariai, kurie eis kovoti su koronavirusu, kol jie darys savo darbą, imuninė sistema taip pat dirbs ir gamins daugiau antikūnų. Tai dabar, kokį mes gauname atsakymą, yra parodoma dabartinė situacija ramybės fazėj, kai priešo, koronaviruso, nėra organizme“, – pasakoja K. Lebedevaitė.

Antikūnai rodo apsaugą nuo COVID-19, bet, kaip sako medikai, tikrai ne šimtaprocentinę, mat virusas pavojingas ir mutuoja. Tiesa, kol kas nėra ir tikslių duomenų, kiek imunitetas išlieka. Moksliniai tyrimai liudija, kad nuo 3 iki 8 mėnesių.

„Susiformavęs imunitetas arba antikūnų ir ląstelių specifinių atsiradimas mūsų organizme po skiepo, arba persirgus, nėra tas veiksnys, kuris visai neleistų mums užsikrėsti arba sirgti, apsaugo nuo sunkių ligos formų“, – teigia alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė.

Anot specialistų, net ir turint imunitetą patvirtinančių teigiamų antikūnų, negalima numoti ranka į apsaugos priemones, būtina laikytis  atstumo, dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas ir paviršius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų