Susiskambinome kartu su Jolanta tuo metu, kai moteris mėgavosi bundančia gamta, saulės spinduliais ir gražiu pavasarį primenančiu oru Nyderlanduose. Būtent į šią šalį, J. Januškė ir emigravo visiškai spontaniškai sugalvojusi, kad reikia gyvenimą keisti iš pagrindų.
„1997 metais pardavusi namą Lietuvoje bei kartu pasiėmusi dukrą atvykau gyventi ir dirbti į Nyderlandus. Pas mane gyvenime sprendimai vyksta visiškai ekspromtu, todėl sugalvojusi nieko nelaukiau, ėmiau ir dariau. Tai galima priskirti ir mano būdui, kadangi esu Avino Zodiako ženklas, kuris gimė Drakono metais, todėl jeigu kažkas atėjo į galvą, aš per daug negalvoju, o iškart ir darau“, – pradeda pasakoti moteris.
Atvykus į svetimą šalį įsikurti padėjo ten gyvenę Jolantos draugai, pažįstami. Moteris tikina, kad lengva tikrai nebuvo, kadangi teko auginti ne tik mažus vaikus, tačiau ir dirbti per kelis darbus.
„Buvo tikrai sunku, dabar atsigręždama atgal, nesuvokiu, kaip aš viską atlaikiau. Dirbdama kitam jaučiausi, kad tiesiog egzistavau, todėl norėjosi patirti daugiau naudos ir malonumo dirbant sau. Vieną dieną savo vadovui pasakiau, kad aš ir pati galiu uždirbti didelius pinigus įkurdama savo įmonę. Prisimenu, kad jis man aiškino, jog bus labai sunku ir aš nieko net neįsivaizduoju.
Po kurio laiko teko su tuo buvusiu vadovu susitikti degalinėje. Taip nutiko, kad teko atsistoti būtent už jo prie kolonėlės, o aš tuo metu kaip tik buvau su nauju džipu iš salono atvykusi. Mane pastebėjęs jis pasakė, kad matosi, jog man neblogai sekasi, tačiau aš jam atsakiau, kad niekada neabejojau savo sprendimu ir kad man viskas gerai seksis“, – užtvirtintai teigia Jolanta kalbėdama apie pirmuosius kelis metus, kuomet teko įsitvirtinti Nyderlanduose.
„Tommy Hilfiger“ keliai į Lietuvą
Moteris pasakoja, kad išmokti olandų kalbą pavyko vos per kelis mėnesius, tad pirmieji darbai sukosi būtent ties vertėjos veikla. Anot Jolantos, šalies kalbos mokėjimas yra ne tik mandagumo ženklas, tačiau ir instrumentas, kuris padeda jaustis komfortabiliai kasdienybėje.
„Nyderlandai yra iš tų šalių, kur gyventojai visi kalba labai gerai angliškai. Visgi, atvykus gyventi į svetimą šalį, nacionalinę jų kalbą išmokti reikia vien tik jau iš pagarbos, o tuo labiau, kad teks eiti ir pas gydytojus, ir į parduotuvę apsipirkti. Negerbdamas kito, negerbsi ir savęs“, – teigia Jolanta. – „Buvo reikalų išmokti jų kalbą, nes palyginti su kitomis, tai tikrai yra sunku. Tačiau man padėjo tai, kad esu gabi kalboms, gebu kalbėti septyniomis kalbomis.“
Pavyzdžiui, lenkų kalbos J. Januškė išmoko per praktiką, kuomet tekdavo vykti pirkti rūbų į Lenkiją, o rusų kalbą moteris mokėjo jau nuo penkių metų, kadangi augo Klaipėdoje, kur tais laikais gyveno nemažai rusakalbių.
„Noriu, kad ir mano vaikams sektųsi su kalbomis, nes mokėti jų daugiau yra didelis privalumas. Sūnui, kuris šiuo metu studijuoja teisę Anglijoje, sekasi su kalbomis, kadangi moka ir ispanų, ir olandų, ir anglų, ir prancūzų. Džiaugiuosi, kad ir vaikams sekasi neblogai. Bus tikriausiai perėmę mano humanitarinius gebėjimus“, – juokiasi Jolanta.
Metusi samdomą darbą svetur, moteris pradėjo užsiiminėti dizainerių rūbų pardavimu. Kaip tikina Jolanta, ji buvo pirmoji, kuri Lietuvoje atvežė „Tommy Hilfiger“ prekės ženklą. Iš partnerių gavusi prašymą surasti tiekėjus, moteris taip ir pradėjo savo veiklą:
„Tuo metu neturėjau daug pinigų, kad galėčiau į Lietuvą atvežti pirmąją partiją drabužių. Tačiau pasisekė, kad pasitaikė labai šaunūs partneriai, kurie manimi pasitikėjo. Bankas nedavė jokios paskolos, kadangi buvau vadinamasis „starteris“ ir manimi nepasitikėjo net atnešus sąskaitą faktūrą, kurią turėjau apmokėti. Iš banko gavau atsakymą, kad jie nėra užtikrinti, kad paskolinę pinigų jie galės vėliau juos atgauti.
Prisimenu, kad tuo metu labai užvirė kraujas ir sau pasakiau, kad neleisiu sau apsileisti ir nepasiduosiu. Visuomet versle žaidžiu atviromis kortomis, todėl net ir nupirkusi prekę pigiau aš pasakydavau, kiek norėsiu gauti papildomai nuo vieno vieneto. Tokios sąlygos tiko pirkėjams, tad taip verslas ir įsisuko.“
Penkiolika metų – būtent tiek Jolanta pradirbo veikdama šiame versle, kaip drabužių tiekėja. „Turėjau 92 šalis, į kurias galėjau importuoti prekes, tačiau negalėjau jų pardavinėti Vakarų Europoje dėl didelio kainų skirtumo. Tačiau, kadangi dirbome visi tvarkingai, užteko vietos po saule visiems“, – priduria J. Januškė.
Gyvenimas saulėtoje Tenerifėje
Bėgant laikui, Jolanta suprato, kad viskam ateina metas, todėl pats laikas sustoti ir pailsėti. Vedama tokių minčių moteris Nyderlandus iškeitė į kiek daugiau saulės turintį kraštą – Ispanijos salą Tenerifę:
„Vis labiau ir labiau tapau tas darbinis arklys, todėl reikėjo kažkada sustoti, nes ir vaikai užauginti, ir verslas perduotas jiems prižiūrėti. Pagalvojau, kad noriu pagaliau pailsėti ir pagyventi, kaip sakoma, tik sau.
Saloje esu jau septintus metus, tačiau tiesą sakant, man čia pasidarė šiek tiek nuobodu, todėl vis dažniau grįžtu į Nyderlandus, kur noriu vis pajudėti, esu pilna energijos, nenoriu sudėti sudėjus rankų, todėl planuoju grįžti atgal į savo mėgstamą darbinę veiklą.“
Gyvendama Tenerifėje Jolanta atrado ir dar vieną verslo nišą – nekilnojamąjį turtą. Pirkdama butus, namus ir juos sutvarkydama moteris dizainu rūpinasi pati, o kaip pati teigia, tai taip pat yra savotiška savęs išraiškos forma.
Nors pastaraisiais metais būtent Tenerifės saloje ypač išaugo lietuvių bendruomenė, tačiau kaip pasakoja Jolanta, jai atvykus ir susipažinus su daugiau nei dvidešimt metų čia gyvenusiu lietuviu, kilo idėja bandyti burti lietuvius į vieną krūvą.
„Prasidėjo tas judesys, bendruomenės kūrimas, susibūrimai, nes iki to laiko nieko panašaus nelabai ir buvo. Dabar ši bendruomenė yra stipri ir turi šaunią pirmininkę, todėl lietuviams Tenerifėje veiklų tikrai netrūksta“, – sako J. Januškė.
Visgi, moters sėkmė neliko nepastebėta ir piktų, negatyvių žmonių, kurie Jolantą praminė „Tenerifės karaliene“, neva ji kažkam pasirodė pasipūtusi. Pasiteiravus, kaip pati moteris reaguoja į šią klijuojamą etiketę, J. Januškė tikina, kad į tai nekreipia dėmesio:
„Kažkas kažkada supyko ir parašė komentarą, kad esu „Tenerifės karalienė“. Aš ir atsakiau, kad na gerai, jeigu norite turėti karalienę, tai ir turėkite. Aš ir taip save visuomet laikiau karaliene, nes žinau, kad dėl savo darbo triūso esu verta to ir nejaučiu jokių kompleksų.
Daug kas mano, kad esu labai pasikėlusi, tačiau taip tikrai nėra. Paprasčiausiai yra taip, kad jeigu žmogus neturi, ką pasakyti, tai jis man bus neįdomus, nes neturėsiu iš jo nei ko pasimokyti, nei apie ką pakalbėti. Esu pakankamai savimi pasitikinti asmenybė, todėl manau, kad brangindama savo laiką neturėčiau jo skirti tiems, kuriems nepatinku ir nenori su manimi bendrauti. Niekas jų juk neverčia“, – dalinasi įžvalgomis pašnekovė.
Padeda visiems, kurie stengiasi kabintis į gyvenimą
Neretai Jolanta pastebi ir puikiai geba atskirti tuos asmenis, kurie bando siekti naudos. Moteris pasakoja, kad greitai pajaučia, kada iš tiesų žmogus kreipiasi pagalbos.
„Visada padėsiu jaunam žmogui, kuris ieško patarimo ir bando kabintis į gyvenimą. Jiems aš visada randu laiko ir jo skiriu. Žinoma, labai greitai suprantu, kuomet ieškoma naudos. Tokiais atvejais, kaip sakau, mano ausų raumenys yra nusilpę ir jokie makaronai nebesilaiko“, – juokauja Jolanta Januškė.
Jaunus žmones Jolanta supranta ne šiaip sau. Pati turėjusi nelengvą vaikystę, įsitikino, kad visko pasiekti galima tik tuomet, kai pats tuo labai tiki ir nori. Tenerifėje gyvenanti šiuo metu lietuvė, žinoma, negaili ir kritikos:
„Dabar jauni žmonės bijo rizikuoti, eiti ir bandyti. Tai man jiems tik ir norisi pasakyti, kad nebijotų ir pasistengtų pajudėti. Turėdama krūvą mažų vaikų ir neturėdama pinigų ėjau ir bandžiau kabintis, o dabar žmonės neturėdami net ir vaikų bijo rizikuoti. Jeigu neišeis, bandysi vėl. Mano pačios gyvenimo moto būtent ir skamba taip, kad reikia eiti, bandyti, galvoti ir judėti.“
Ypač Jolanta kritikos negaili vyrams. Pasak jos, jie turi daug daugiau kompleksų bei nuoskaudų nei moterys. „Pastebiu, kad vyrai prisibijo stiprių moterų. Jos dar bando rizikuoti, o jie kaip bailiai“, – priduria.
Pasiteiravus, ko galėtų palinkėti jaunimui ir visiems kitiems, kurie šiuo metu keičia savo gyvenimą bent minimalia kryptimi, Jolanta linki svarbiausiai tikėti savimi:
„Jeigu kažkas nesiseka, nereikia mesti kelio dėl takelio ir nešokti nuo žirnelių prie majonezo. Reikia eiti savo užsibrėžtu keliu, sugebėti išgyventi įvairiausius sunkumus, periodus ir po jų ateis geras metas. Svarbu būti sąžiningu kitam ir sau, nes savęs neapgausi.“
