• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tėvo dėl medikų klaidų netekusi dukra pateikė 50 tūkst. eurų ieškinį. Tačiau Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprendė, kad išmokėta 12 tūkst. eurų yra pakankama suma patirtai žalai atlyginti.

Tėvo dėl medikų klaidų netekusi dukra pateikė 50 tūkst. eurų ieškinį. Tačiau Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprendė, kad išmokėta 12 tūkst. eurų yra pakankama suma patirtai žalai atlyginti.

REKLAMA

Su tokia pozicija nesutikusi nukentėjusioji kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Moteris toliau atkakliai laikėsi savo, jog patirta žala turėtų siekti 50 tūkst. eurų. Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė moters ieškinį patenkinti iš dalies.

Šis teismas priteisė 30 tūkst. eurų. Bet su tokiu sprendimu nesutiko Valstybinės ligonių kasos, kurios kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Nukentėjusioji į teismą kreipėsi dėl Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro GMP brigados, Varėnos ligoninės ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės neteisėtų veiksmų, kurie, anot moters, lėmė jos tėvo mirtį.

REKLAMA
REKLAMA

Nesulaukė būtinos pagalbos

Bylos duomenimis, pirminį moters skundą nagrinėjusi komisija, vertindama pareiškėjų nurodytas aplinkybes, gydymo įstaigų ir specialistų paaiškinimus bei medicininę dokumentaciją, nustatė, kad žalą paciento sveikatai padarė tik minėta medikų brigada ir Varėnos ligoninės medikai.

REKLAMA

Nustatyta, kad Varėnos centro GMP brigada vadovaujama slaugytojos atvyko pas pacientą nelaiku bei netinkamai įvertino elektrokardiogramą. Brigada neįtarė (nenustatė) akivaizdžių (pagal paciento nusiskundimus, ligos anamnezę ir kliniką, elektrokardiogramą) miokardo infarkto požymių.

Nustačius šiuos požymius pacientas privalėjo būti transportuotas skubiam gydymui į artimiausią perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos centrą, o ne į Varėnos ligoninę.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat komisija nustatė, kad Varėnos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nebuvo surinkta pilna paciento ligos anamnezė, nenurodyti vartoti medikamentai, neįvertintas paciento skausmas ir jo intensyvumas.

Pacientui turėjo būti paskirtas skubus gydymas, bet tas nebuvo padaryta. Maža to, medikai pavėluotai perkėlė pacientą į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.

Anot komisijos, gydytoja anesteziologė reanimatologė, prieš atlikdama gydymo veiksmus, neužpildė Paciento sutikimo intervencinei procedūrai formos ir neužtikrino, jog pacientas parašu patvirtintų sutinkantis su procedūra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paaiškėjo, kad reikalingas gydymas buvo pradėtas taikyti per vėlai. Į Santaros klinikų Skubios medicinos centrą pacientas buvo pristatytas jau labai sunkios būklės, su sutrikusia sąmone, taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Ten jis netrukus ir mirė.

Kaip jau minėta, komisija apskaičiavo, kad tėvo netekusios dukros atlygintina neturtinė žala yra 12 100 eurų. Moteris su tokiu sprendimu nesutiko.

Prašė ieškinį atmesti

Atsakovės atstovė, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad „žalos be kaltės“ modelį įtvirtinančiose įstatymo nuostatose yra aiškiai nurodyta, kad komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais.

REKLAMA

Apraše yra apibrėžiamos neturtinės žalos dydžio ribos pagal tam tikrus kriterijus. Komisijos sprendime ir yra individualizuota, remiantis kokiais kriterijais buvo nustatytas atlygintinas neturtinės žalos dydis ieškovei.

Nagrinėjamuoju atveju, ieškovės tėčiui mirus, ji jau buvo pilnametė, suaugusi moteris. Žalos atsiradimo metu ieškovė nebegyveno su tėčiu, buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus.

Atsakovės teigimu, komisija atsižvelgė į ieškovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus apie jos bendravimą su tėčiu ir rūpinimąsi vienas kitu, skyrė didesnį nei minimalų nurodytoje lentelės eilutėje numatytą balų skaičių.

REKLAMA

Atkreipė dėmesį, jog ieškovei komisijos nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra išskirtinai mažesnis ar didesnis, nei kitose pagal faktines aplinkybes panašaus pobūdžio civilinėse bylose priteistų sumų dydis.

Teismų sprendimai

Vilniaus apygardos teismo teisėjai nusprendė šį ieškinį tenkinti iš dalies. Buvo nuspręsta iš Valstybinės ligonių kasos ieškovei priteisti 30 tūkst. eurų.

Taip pat dar bus apmokėtos ir 1 tūkst. eurų siekusios bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad priimtas sprendimas ir priteista neturtinė žala atitinka visus kriterijus, todėl Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Ir gerai,kad baudžia tokius gydytojus,kodel turėtu tylėti
30 tūkst. eurų. Čia tikrai mažai reikėjo 60 tūkst. eurų.
Ovsu tais teismais, manau, jus patys pasieksite to, kad gydytojai labai bijos ir vietoj to kad gydytu, jie uzsiims biurokratija, pildys visokius popierius, kad sutinka pacientas, kad yra parasas jo o laikas eis, ir kol viska pildys jis ir numirs, kol pasirasines simta lapu. Ir dabar skundxiasi lietuvos medicina, bet deka tokiu, kurie i teismus paduodavo, manau jie ir privede medicina iki tokio lygio, kad vietoj gydymo dabar daktarai popierizmu uzsiima ir patiems pacientams tik mazesne tikimybe isgyventi. Bet kaltint galima tik save, savo kvailuma, manau.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų