• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva nebegali pasinaudoti išimtimi ir privalo vykdyti Europos Komisijos (EK) direktyvą dėl dujų vamzdynų priklausomybės atskyrimo nuo tiekėjų. Tokią poziciją laiške energetikos viceministrui Romui Švedui išdėstė EK tiekimo saugumo, energijos rinkos ir tinklų direktorato vadovas Heinzas Hilbrechtas.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime pritarta ūkio pertvarką numatančiam gamtinių dujų įstatymo projektui. Praėjusią savaitę Rusijos premjeras Vladimiras Putinas plėšikavimu pavadino planus atskirti magistralinius dujų vamzdynus nuo „Lietuvos dujų“.

REKLAMA

Balsas.lt padėtį paprašė pakomentuoti Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentą dr. Valdą Lukoševičių.

- Kaip turėtų būti vykdomas dujotakių atskyrimas nuo tiekėjo?

- Pirmiausia, taip paprastai atjungti nelabai išeis, nes čia yra labai rimti turtiniai klausimai. Kaip žinome, „Lietuvos dujų“ turtą iš esmės sudaro vamzdynai ir visa dujų infrastruktūra, o tiekimas, kuris yra iš esmės – tik buhalterija – tėra menka to dalis. Kadangi „Gazprom“ turi pagrindinį akcijų paketą ir valdo tą įmonę, neįsivaizduoju, kaip galima atskirti, neatimant iš jo turto.

REKLAMA
REKLAMA

O, jei tai nėra nacionalizavimas, reikėtų rasti kažkokį mechanizmą, ekonominį, susijusį su tarptautine praktika ir tik tuo požiūriu išskirti. Nes paimti mechaniškai atskirti ir sau pasiimti vamzdynus Lietuvai nelabai pavyksta.

Čia labai retas atvejis, kad išorinis savininkas - „Gazprom“, valdytų didžiąją dalį dujotiekių turto. Kitose valstybėse to nėra tai ir problemų nėra.

Šiuo atveju galima atskirti buhalteriškai, teisiškai ir juridiškai, įsteigiant kažkokias atskiras bendroves ir visada reikia pirmoje eilėje spręsti turtinius klausimus – kur pasiliks pagrindinis turtas ir kas jį valdys. Perskirstyti akcininkų turtą be susitarimų su Rusija, vargu ar pavyks.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kaip vertinate Lietuvos poziciją, kodėl susidarė tokia padėtis?

- Čia direktyva, aišku, to reikalauja ir ten yra numatyti visokie įgyvendinimo mechanizmai, grafikai bei terminai, ir ji nėra tokia buka – mechaniška. Ji turi tam tikrus lankstumo laipsnius. Lygiai taip pat čia galima mėginti juos pritaikyti ir kažkaip rasti tą bendrą interesą, bet pati kryptis yra teisinga – taip: dujotakiai turi būti kuo mažiau priklausomi nuo dujų tiekėjų.

Turi būti rinka, prieinama tiek tiekėjams, tiek vartotojams, nes šiandienai ta bendra priklausomybė sukuria labai daug neigiamų precedentų Lietuvoje ir daug problemų dujų ūkyje.

REKLAMA

Suprantu šios Vyriausybės norus atskirti dujotakius, pasinaudojus direktyvos strategijos kryptimis, tas irgi yra gerai, bet kaip toliau tai daryti be skandalų ir be problemų, bijau, kad nei jie, nei aš jums negaliu pasakyti...

- Kas ir kaip dabar turėtų ieškoti išeities?

- Pirmiausia turėtų susėsti akcininkai: valstybė, vokiečiai bei rusai ir bandyti susidėlioti gražiuoju tuos akcijų paketus, kas kokį turtą valdys. Jeigu būtų tik taip, kad Lietuva sau pasiliktų tik perdavimo tinklą, dar primokėti reikėtų, kad anie sutiktų pasiimti skirstymo tinklus ir tiekimą.

REKLAMA

Balsas.lt primena, kad dar rugsėjį kilo diskusijų dėl dujų ūkio restruktūrizavimo. Tuomet energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakė dar nežinąs, kaip bus įgyvendinama EK direktyva.

„Lietuvos dujų“ generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius vaizdo konferencijoje kritikavo Vyriausybę nesitariant ir neieškant sprendimo.












REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų