Įvairūs meno kolektyvai ir kitos bendruomenės kasmet susiduria su problema – trūksta vyrų. Internete šmėžuoja skelbimai: „Vyrai, <...> mums jūsų dar vis trūksta salsos ir bachatos grupėse“; „Ar turime dainuojančių vaikinų? Ieškome bosų ir tenorų!; „Autentiški pasimatymai Vilniuje. Ieškome vyrų!“; „Kviečiame išmokti šokti bachatą. Ypač laukiame vyrų be poros! Turime jums laisvų šokių partnerių!“.
Gerai apsidairę pastebėtume, kad ir kitur – autobusų stotelėse, kavinėse, parduotuvėse – moterų yra daugiau nei vyrų. Akys neapgauna – Lietuvoje iš tiesų gyvena daugiau moterų nei vyrų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. pradžioje Lietuvoje moterų buvo 185,7 tūkst. daugiau negu vyrų. Jos sudarė 53,2 proc. visų šalies gyventojų.
2023 m. pradžioje „moteriškiausia“ buvo Birštono savivaldybė. Čia 1 tūkst. vyrų teko 1 272 moterys.
Antroje vietoje liko Panevėžio miesto savivaldybė, kurioje 1 tūkst. vyrų teko 1 267 moterys, o trečioje vietoje – Palangos miesto savivaldybė, kur 1 tūkst. vyrų teko 1 245 moterys.
Tik vienoje – Kaišiadorių rajono – savivaldybėje vyrų gyvena daugiau nei moterų. Čia 1 tūkst. vyrų teko 960 moterų.
Kur dingo vyrai?
Pasak sociologo doc. dr. Daumanto Stumbrio, pagrindiniai veiksniai, lemiantys vyrų ir moterų skaičių šalyje, yra gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
Vyrų beveik visuomet gimsta šiek tiek daugiau – taip nulemta biologiškai. Tačiau bėgant laikui moterų ir vyrų skaičiaus santykis keičiasi. Negana to, kai kurios šalys imasi priemonių, kurios taip pat turi įtakos moterų bei vyrų skaičiui.
„Anksčiau Kinijoje buvo taikoma vieno vaiko politika. Kadangi vaiko lytį gali sužinoti dar prieš jam gimstant, tai berniukų skaičius gali būti ir didesnis. Bet Lietuvoje taip nėra, skaičiai atitinka pasaulio tendenciją“, – aiškina sociologas.
Vyrų ir moterų santykį šalyje labai dažnai nulemia ir migracijos procesai.
„Dažnai pirmieji atvažiavę migrantai būna vyrai. Jie važiuoja į kitą šalį, susiranda darbą, įsikuria ir po to atsiveža šeimą. Ši struktūra šiek tiek gali nulemti (didesnį vyrų – aut. past.) skaičių“, – teigia D. Stumbrys.
Vis dėlto migracija ne visuomet turės vienodą įtaką vyrų ir moterų santykiui, mat skiriasi migracijos priežastys ir tai, kas atvyksta arba išvyksta iš šalies. Vieni žmonės svetur išvažiuoja dirbti, kiti bėga nuo karo ar kitų negandų jų valstybėje.
Nuo 2022 m. vasario į Lietuvą atvyko dešimtys tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos. Kadangi dauguma iš jų yra moterys ir vaikai, karo pabėgėlių banga rodo naują tendenciją.
„Kai atvyko karo migrantai iš Ukrainos, mes matome priešingą tendenciją – atvažiuoja daugiau moterų, nes ne visiems vyrams leista išvykti iš Ukrainos. Šis veiksnys gali lemti, kad moterų skaičius Lietuvoje dar padidėja“, – pažymi sociologas.
Moterų daugiau ir jos gyvena ilgiau
Vis tik pagrindinis veiksnys, lemiantis vyrų ir moterų skaičiaus skirtumą, yra mirtingumas.
„Vyrai miršta nesulaukę senyvo amžiaus. Jie miršta nuo išvengiamų, arba išorinių, mirties priežasčių (žmogžudystės, savižudybės, avarijos, sušalimai, mirtinos traumos ir pan.). Kita mirties priežasčių grupė yra susijusi su sveikatai žalingomis praktikomis, ar tai būtų alkoholio vartojimas, ar rūkymas. Tai jau ne tik išorinės mirties priežastys, bet ir prisidedančios to sukeltos ligos“, – teigia D. Stumbrys.
Vyriausiose kartose moterų ir vyrų skaičiaus skirtumas yra dar didesnis, nes didelė dalis lietuvių žuvo karuose, nepriklausomybės kovose.
„Jei pažiūrėtume, kas buvo prieš 30–40 metų, arba 1959 m. gyventojų surašymą, pamatytume, kad vyrai atlieka karinę tarnybą, dalyvauja karuose, pasipriešinimo kovose ir dėl to jų mirtingumas padidėjo“, – papildo D. Stumbrys.
Tačiau ir šiandien Lietuvos vyrų mirtingumo rodikliai yra vieni didžiausių pasaulyje. Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje vyrų mirtingumo ir vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas taip pat yra vienas didžiausių – apie 10 metų.
Statistikos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje visų gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 75,3 metai. Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70,9 metai, o moterų beveik dešimčia metų ilgesnė – 79,6 metai.
Vidutiniškai trumpiausiai žmonės gyvena Telšių apskrityje. Čia vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 59,6 metai, moterų – 68,9 metai.
Vidutiniškai ilgiausiai vyrai ir moterys gyvena Kauno apskrityje, atitinkamai 78 ir 80,1 metų.
Sunku rasti partnerį? Štai, kada geriausia ieškoti antros pusės
Anot D. Stumbrio svarbu suprasti, kad Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje yra ne daug moterų, o santykinai mažai vyrų. Dėl to kyla tam tikrų problemų, pavyzdžiui, susirasti lygiavertį partnerį.
„Vyrų prastesnis išsilavinimas, moterų geresnis, daugiau jų yra su aukštuoju išsilavinimu. Moterys, kurios turi geresnį išsilavinimą, vis tiek siekia susirasti panašaus socioekonominio statuso vyrą. Tada tokį susirasti sunkiau“, – komentuoja sociologas.
Todėl geriausias laikas ieškotis antros pusės – maždaug iki 40 metų. Iki tol vyrų yra daugiau nei moterų arba jų skaičius apylygis. Vėliau statistinė kreivė ima slinktis moterų (ne)naudai.
„Iš pradžių būna daugiau vyrų, bet jie vėliau miršta ir moterų ir vyrų santykis išsilygina. 30–40 metų amžiaus grupėje tas santykis jau tampa vienodas, po to jis pradeda mažėti. Rizikos grupė ir yra vyrai nuo 40 iki 60 metų, kai vyrų mirtingumas yra didžiausias“, – paaiškina D. Stumbrys.
Pasak sociologo, su amžiumi tas skirtumas tik didėja. 60 ir 64 metų amžiaus grupėje moterų jau yra 1,3 karto daugiau nei vyrų, arba 128 moterims tenka 100 vyrų. O 95 metų ir vyresnių grupėje moterų yra net 5 kartus daugiau nei vyrų.
Nepaisant to, yra gerų žinių – amžius, nuo kurio vyrų ir moterų santykis susilygina, didėja.
„Jeigu santykis susilygindavo ties 35 metais, dabar turim beveik ties 45 metais. Tai reiškia, kad vyrų mirtingumas mažėja. Mes judame teisinga linkme“, – pažymi D. Stumbrys.
„Tai susiję su vidutinio amžiaus vyrų išvengiamu mirtingumu. Mirties priežastys gali būti išvengiamos dėl elgsenos pokyčių, sveikatos politikos pokyčių, paslaugų prieinamumo, prevencinių programų (pavyzdžiui, vėžio). Alkoholio kontrolės politikos priemonės taip pat prisideda“, – komentuoja sociologas.
Vyrų mažiau, bet moterys skursta labiau
Paradoksalu, bet nors Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, finansiškai jos pažeidžiamesnės. Bene labiausiai tai atspindi pajamų nelygybė.
„Sodros“ duomenimis, 2023 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, vidutinės moterų pajamos siekė 1 744 eurus, vyrų – 1 913 eurų.
Mažiausios vidutinės moterų pajamos buvo Kalvarijos savivaldybėje – 1 357 eurai (vidutinės vyrų pajamos šioje savivaldybėje – 1 546 eurai). Mažiausios vidutinės vyrų pajamos buvo Jurbarko savivaldybėje – 1 420 eurų (vidutinės moterų pajamos šioje savivaldybėje – 1 451 euras).
Didžiausios vidutinės moterų ir vyrų pajamos buvo Neringos savivaldybėje (moterų – 2 348 eurai, vyrų – 3 380 eurų) bei Vilniaus savivaldybėje (moterų – 2171 euras, vyrų – 2462 eurai).
„Atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų susidaro dėl įvairių priežasčių. Jį gali lemti ir profesijos pasirinkimas“, – komentuoja „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Nurodoma, kad daugiausiai uždirba moterys dirbančios finansų ir draudimo bei informacijos ir ryšių veiklose. Visgi čia dirbančių moterų dalis sudaro tik 5 proc. tarp visų apdraustųjų moterų.
Be to, informacijos ir ryšių veikloje pastebimas vienas didžiausių pajamų atotrūkių: nors moterys čia uždirba daugiau nei kitose srityse, vyrai uždirba apie 40 proc. daugiau už savo koleges.
Dar didesnė nelygybė yra žmonių sveikatos priežiūros veikloje: nors moterys čia sudaro 86 proc. visų apdraustųjų, jos uždirba perpus mažiau nei vyrai.
Mažiausias atotrūkis – švietimo veikloje. 8 iš 10 šio sektoriaus darbuotojų yra moterys, o jų darbo atlygis 3,5 proc. mažesnis nei vyrų.
Pajamų nelygybei įtakos turi ir amžius. „Didžiausias vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų atotrūkis yra matomas 30–39 metų grupėje. Daug šio amžiaus moterų gimdo ir prižiūri mažus vaikus, todėl darbo pajamos per tą laikotarpį įsišaldo, tuo tarpu vyrai ir toliau kopia karjeros laiptais“, – teigia „Sodros“ analitikė Kristina Zitikytė.
Kaip pastebi analitikė, vyresnėse amžiaus grupėse apdraustų gyventojų pajamos sumažėja, bet ir susilygina.
„Apie 50–60 gyvenimo metus atotrūkis tampa minimalus – vidutinės vyrų ir moterų pajamos skiriasi tik apie 40 eurų į rankas“, – komentuoja K. Zitikytė
Kita vertus, daugiau moterų renkasi išankstinę senatvės pensiją. Dėl jos skyrimo gali kreiptis asmuo, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, kuris neturi jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų ir nedirba, tačiau turi 30 metų stažą.
Pasirinkęs išankstinę pensiją asmuo apsisprendžia gauti mažesnę senatvės pensiją vėliau, kai sulauks pensinio amžiaus. Ši pensija yra mažinama priklausomai nuo to, kiek laiko yra likę iki asmeniui nustatyto pensinio amžiaus.
„Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjo mėnesį išankstinę senatvės pensiją gavo 3243 vyrai ir 4255 moterys.
Vidutinė moterų senatvės pensija buvo 509 eurai, vyrų – 596 eurai.
„Visą gyvenimą uždirbamas mažesnis nei vyrų atlyginimas lemia ir mažesnę moterų senatvės pensiją“, – komentuoja „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
