Tokias galimybes Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė Stokholme susitikęs su jūrų uosto vadovybe ir šalies infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu.
„Turime daug potencialo stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir atverti naujus kelius keleivinei ir krovininei laivybai bei investicijoms su Stokholmo uostu, ypač į inovatyvias ir aukštos pridėtinės vertės sritis“, – pranešime sakė M. Skuodis.
Ministro teigimu, kalbamasi apie galimybes atidaryti keleivių ir krovinių (ro-ro ir ro-pax) laivybos liniją Stokholmas–Klaipėda.
Pernai tarp Klaipėdos ir Švedijos uostų gabenta 3,74 mln. tonų krovinių (2021 metais – 3,61 mln. tonų).
Šiuo metu iš Klaipėdos kursuoja krovininiai ir keleiviniai keltai į Karlshamno ir Treleborgo uostus Švedijoje.
M. Skuodis, be to, pakvietė Švediją dalyvauti kuriant vėjo jėgainių parką jūroje netoli Klaipėdos, taip pat plėtojant pietinę uosto dalį – atliekant melioracijos, krantinių ir molų statybos, greitkelių ir geležinkelių tiesimo bei rekonstrukcijos darbus.
Per ketverius metus į Klaipėdos uosto infrastruktūrą numatoma investuoti apie 300 mln. eurų. Svarbiausi 2023–2026 metų projektai – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas iki 15,5 metro bei parengiamieji darbai siekiant pagilinti uostą iki 17 metrų.
