Ar tai gali prisidėti prie depresijos atsiradimo, kaip laiku ją atpažinti ir ar tikrai žmonės vis labiau svetimėja, kalbamės kartu su Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovu, psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.
Gydytojau, Lietuvoje šiuo metu matome iš tiesų mažai saulės, o kur dar ir nuolatinis lietus, vėsuma. Kaip tokios oro sąlygos veikia mūsų psichiką?
Visose Šiaurės šalyse, kuriose mažiau saulės šviesos, depresija serga daugiau žmonių. Statistika rodo, kad pietuose gyvenantys žmonės žymiai rečiau serga depresija. Kuo labiau kylame į Šiaurę, tuo mažiau saulės gaunama, tuo daugiau depresijos atvejų.
Deja, gyvendami Lietuvoje, saulės kiekio nepadidinsime, todėl reikia stengtis išgyventi žiemą. Žiūrėdami į gamtą, galime pamatyti, kad gyvūnai užmiega žiemos miegu, kai kurie sulėtina veiklą.
Jei žiūrėtume į praeitį, iki elektros atsiradimo, žmonių gyvenimas žiemą labai sulėtėdavo, jie daugiau miegodavo ir pereidavo į ramybės būseną, o mūsų laikais, nepaisant visų biologinių procesų, turime palaikyti intensyvų gyvenimo ritmą, nors natūrali būsena reikalauja ramybės ir tai sukelia didesnį sergamumą depresija.
Ar pastebite savo praktikoje, kad žmonės tampa vis labiau svetimi, atitolę ir abejingi?
Tai nesusiję su sezonu, bet taip. O tai yra labai didelė problema, nes matome, kad tarp žmonių lieka vis mažiau gyvo bendravimo, jį pakeičia bendravimas socialiniuose tinkluose, tačiau toks bendravimas negali būti lyginamas su gyvu pokalbiu, gyvu kontaktu.
300 draugų socialinėje medijoje, dar nereiškia, kad žmogus yra laimingas, tikrų draugų, su kuriais žmogus bendrauja, gali turėti vos kelis. Be to, moksliškai įrodyta, kad verbaliai mes perduodame vos 20% visos informacijos, visą kitą perduodama kūno kalba, emocija.
Per žinutes mes galime perduoti tik techninę informaciją, o emociją – tik gyvai. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog žmonių savijauta pablogėja 8% procentais, praleidus kažkiek laiko socialiniuose tinkluose. Kodėl? Todėl, kad socialiniuose tinkluose egzistuoja mūsų sukurtas socialinis įvaizdis, kuris nebūtinai atitinka tikrovę.
Kitas dalykas, mes ne tik patys save apgaudinėjame, bet ir matome kitus žmones ne tokius, kokie jie iš tikrųjų yra – visi kelia nuotraukas tik iš pačių geriausių gyvenimo momentų. Tas pats ir su Kalėdomis – jos dažnai asocijuojamos su stresu, tačiau socialinėje medijoje pateikiamas išskirtinai patrauklus šventės paveikslas.
Tada nutinka taip, kad žmogus galvoja, jog kitų gyvenimas tobulas, tik jo ne, nors realybėje, visų gyvenimas nėra tobulas, pasitaiko problemų. Priežasčių, kodėl socialinės medijos kenkia mūsų emocinei sveikatai – daug.
Kokia šiuo metu Lietuvos žmonių psichinė būklė, ar iš tikrųjų depresija serga vis daugiau žmonių?
Kalbant apie Lietuvą, mes jau daug metų išsiskiriame labai blogais rodikliais. Nors gerokai sumažėjo savižudybių skaičius, tačiau vis tiek liekame pirmaujančia šalimi Europos sąjungoje.
Taip pat labai prasta yra vaikų psichinė sveikatos būklė, gausu patyčių, kad ir kokį rodiklį bežiūrėtume, esame prastoje pozicijoje. Kalbant apie depresiją, galima apimti platesnį mastą – visas išsivysčiusias šalis – JAV, Kanadą, Europą, Japoniją – depresija šiuose regionuose yra pagrindinis psichikos sutrikimas.
Pagal PSO duomenis, depresija aplenkia net onkologines ligas ir atsiranda antroje vietoje po širdies kraujagyslių ligų. Šiuo metu pasaulyje pastebimas dviejų psichikos ligų augimas pasaulyje: depresijos, dėl mūsų gyvenimo būdo, ir senatvinės demencijos, bet čia dėl to, kad žmonės tiesiog ilgiau gyvena. Šiuo metu yra labai akcentuojamos šios dvi ligos, kurių priežastys yra visai aiškios.
Daugelis žmonių depresijos simptomus yra linkę nurašyti tiesiog liūdesiui ar prastesnei dienai. Tačiau kaip laiku atpažinti depresiją?
Nuotaikų svyravimas yra visai natūralus dalykas, jį gali lemti net išorinės sąlygos, tokios kaip oras, tačiau atkreipti dėmesį reikia tada, kai bent dvi savaites ir daugiau, žmogus kiekvieną dieną jaučiasi prislėgtas, sunkiau sekasi atlikti kasdienius darbus, kuriuos anksčiau sekdavosi be rūpesčių atlikti, tam tikri dalykai, kurie suteikdavo malonumo, nebedžiugina daugiau.
Yra ir daugiau specifinių simptomų: sutrikęs miegas, mityba, psichosomatiniai skausmai – galvos skausmas, širdies diegimas. Jei šie simptomai tęsiasi dvi savaites, mėnesį, reikėtų sunerimti.
Tai nebūtinai bus depresija, tai gali būti paprasčiausias pervargimas, tačiau bet kokiu atveju, reikėtų kreiptis į specialistą, kuris nustatytų, kas tiksliai mums yra. Konsultuotis galima su psichinės sveikatos specialistais arba galima pradėti ir nuo savo šeimos gydytojo.
Įprasta manyti, kad depresija yra vyresnių žmonių liga, tačiau ar ji yra paplitusi ir tarp jaunimo?
Nesakyčiau, kad tai vyresnių žmonių liga. Vyresniems žmonėms būdinga depresija dėl organinių dalykų ir šiaip vyresni žmonės turi mažiau gyvenime džiuginančių dalykų, tačiau ta tikroji depresija yra būdinga aktyviems, dirbantiems žmonėms.
Depresija taip pat siejasi su ekonominiais dalykais, ne veltui sakoma, kad depresija yra darbingo amžiaus žmonių liga, 30–60 metų, kadangi šiuo metu žmogui tenka daug atsakomybių – darbas, šeimas.
Kalbant apie jaunimo depresiją, tai labai padaugėjo studentų, kurių depresija labiau siejama net su perdegimo sindromu, nes šias laikais labai akcentuojama konkurencija – į aukštąsias ne visi gali įstoti, geriausiose mokyklose taip pat yra atrankos, o galiausiai, kenčia vaikai.
Gimnazijai pasigirti aukštais rezultatais yra šaunu, tačiau reikia prisiminti, kad tai daroma vaikų dvasinės sveikatos sąskaita. Nes paskutiniai metai mokykloje, studijų laikai, tai metas, kai turi būti klojamas socialinis pagrindas, mezgamos draugystės ir jaučiamas palaikymas, tačiau, kai mes vietoj viso šito skatinam konkurenciją – mes griauname visas įmanomas draugystes ir ryšių sukūrimą.
Ypatingai situacija yra pablogėjusi su tais jaunais žmonėmis, kurie išvyksta studijuoti į užsienį, nes ten gaunamas labai didelis krūvis, taip pat natūraliai konkurencija didesnė, o ir svetimumo jausmas didelis, kai tarp vietinių pasijunti antrarūšiu, o blogiausia, kad jie tuo metu neturi palaikymo, nes sugriūna socialinis gyvenimas.
Visas gyvenimas lieka tėvynėje, o pats studentas “išmetamas” į visai nepažįstamą ir svetimą aplinką. O be to, kadangi užsienyje viskas brangu, studentai dar apsiima dirbti, todėl turime tokią situaciją, jog jauni žmonės į tėvynę grįžta su labai didelėm problemom – perdegimu, depresija, psichotropinių preparatų vartojimu.
Bėgdami nuo lietingų Lietuvos orų, žmonės vis dažniau renkasi egzotinius kraštus. Ar gerai išvažiuoti savaitei arba dviem į šiltuosius kraštus?
Jeigu žmonės bėga nuo klimato – viskas gerai, ypač jei išvažiuojama ilgesniam laikui, tačiau mes žinom, kad dauguma lietuvių išvažiuoja maždaug savaitei – poilsio ir atitrūkimo prasme, tai nėra blogai, bet jeigu kalbame apie sveikatą, tai nėra geras sprendimas, nes persikėlus iš Lietuvos į, pvz., Egiptą, atsiranda didelis kontrastas, todėl organizmas privalo prisitaikyti prie naujo klimato ir aplinkos. Organizmas paprastai prisitaiko per 2–3 dienas, tada mes pabūname dar kelias ir grįžtame į Lietuvą – tada organizmui dar didesnis šokas. Tai tokie išvykimai, tikrai sveikatos neprideda.
