Autoritariniai režimai neamžini. Tai liudija ir pastarųjų dienų įvykiai Libijoje. Kas laukia diktatorių po jų nuvertimo?
Anksčiau ar vėliau garsiausi pasaulio diktatoriai prieidavo liepto galą. Pasibaigus žmonių kantrybei užgesdavo ir jų šlovė, o neretai – ir gyvybė.
Egiptas
Hosni Mubarakas (nuotr. SCANPIX)
Hosni Mubarakas, buvęs Egipto prezidentas. 30 metų valdė šalį, dabar yra teisiamas, gresia mirties bausmė.
Rugpjūčio 3 d. H. Mubaraką ir du jo sūnus atvedė į teismo salę ir pasodino specialiame teisiamųjų narve. Jis kaltinamas korupcija ir keleto šimtų demonstrantų nužudymu.
H. Mubarakas į valdžią atėjo 1981 metais, kai buvo nužudytas jo pirmtakas Anvaras el Sadatas. Tuometinis viceprezidentas H. Mubarakas buvo sužeistas. Šių laikų faraonas valdė 30 metų. Visą tą laiką šalyje veikė ypatingosios padėties įstatymas, kuris leido suimti žmones nepateikus kaltinimo, o vėliau baudžiamąsias bylas perduoti karo teismams. Įstatymas numatė cenzūrą „visuomenės saugumo sumetimais“. H. Mubarakas keturis kartus buvo išrinktas prezidentu. Kandidatų sąraše figūravo tik jo pavardė.
Dar praėjusių metų pabaigoje Egipte beveik niekas neabejojo, kad H. Mubarakas liks valdžioje, kol ją perduos jaunesniajam sūnui Gamaliui. Tačiau Egipte įvyko revoliucija. Kaire, Aleksandrijoje ir kituose miestuose vykstant protestams, susiremiant su policija žuvo daugiau kaip 800 demonstrantų. H. Mubarakas mėgino taisyti padėtį. Jis suformavo naują vyriausybę ir paskelbė, kad neketina balotiruotis būsimuose rinkimuose. Tačiau vasario 11 d. diktatorius buvo priverstas atsistatydinti. Kovo gale jam skirtas namų areštas, o balandį sulaikyti abu sūnūs. Visi trys neigia kaltinimus korupcija. Jei H. Mubarakas bus pripažintas kaltu, jam gresia mirties bausmė.
Tunisas
Zine el Abidine ben Ali (nuotr. SCANPIX)
Zine el Abidine ben Ali, buvęs Tuniso prezidentas. 23 metai valdžioje, iš šalies pabėgo
Ben Ali į valdžią atėjo po 1987 metų perversmo. 1994 metais rinkimuose jis kaip vienintelis kandidatas buvo patvirtintas prezidentu. 2002 metų referendumas prezidentui suteikė teisę būti renkamam daugiau kaip trims kadencijoms iš eilės, amžiaus cenzas padidintas nuo 70 iki 75 metų, tad ben Ali galėjo būti renkamas ketvirtai ir penktai kadencijai.
2010 metų gruodį Tunise prasidėję neramumai buvo Arabų pavasario pirmosios kregždės. Išėję į gatves demonstrantai protestavo prieš nedarbą ir korupciją. Svarbiausius postus politikoje ir versle buvo užėmę „šeimos“ atstovai – prezidento ir žmonos Leilos Trabelsi giminaičiai. Sausio 14 d., po tris savaites trukusių protestų, Ben Ali su šeima pabėgo iš šalies ir gavo politinį prieglobstį Saudo Arabijoje. Birželį ben Ali ir jo žmona už akių buvo pripažinti kaltais dėl vagysčių ir nuteisti 35 metams kalėjimo. Jiems skirta ir 65 mln. JAV dolerių bauda. Daugiau kaip 30 Trabesli šeimos narių, likusių Tunise, buvo suimti.
Paskelbus nuosprendį ben Ali perdavė žiniasklaidai savo pirmąjį po pabėgimo oficialų pareiškimą, kad visi kaltinimai sufabrikuoti, o į lėktuvą, skrendantį į Saudo Arabiją, jį įviliojo apgaule. Ben Ali sąskaitos Šveicarijos bankuose, kur jis laikė dešimtis milijonų dolerių, buvo įšaldytos dar sausį. Tačiau bėgdami iš šalies diktatorius su žmona išsivežė 1,5 t aukso, kurio vertė – 60 mln. JAV dolerių.
Dramblio Kaulo Krantas
Laurentas Gbagbo (nuotr. SCANPIX)
Laurentas Gbagbo, buvęs Dramblio Kaulo Kranto prezidentas, valdęs 11 metų, areštuotas ir įkalintas
L. Gbagbo laimėjo prezidento rinkimus 2000 metais. Jo kadencija turėjo baigtis 2005 metais, tačiau L. Gbagbo atšaukė rinkimus, kad juose negalėtų dalyvauti sukilėlių atstovai. Sukilėliai buvo užėmę šalies šiaurę ir nuo 2002 metų priešinosi valdžiai. 2010 metų rinkimuose jis pralaimėjo antrajame ture buvusiam ministrui pirmininkui, tačiau prezidentui pavaldi Konstitucinė Taryba nusprendė neskaičiuoti balsų, kuriuos atidavė rinkėjai kai kuriuose šiauriniuose rajonuose, ir nugalėtoju paskelbė L. Gbagbo. Šalyje vėl kilo riaušės, L. Gbagbo pajėgos išvaikė keletą taikių protesto demonstracijų panaudodamos ginklus. Kovą organizacija „Human Rights Watch“ įvykius Dramblio Kaulo Krante pavadino nusikaltimais žmonijai.
Į konfliktą įsikišo Prancūzija ir JTO: balandžio 10 d. jų sraigtasparniai atakavo L. Gbagbo rezidenciją ir sunaikino beveik visą jo šalininkų turėtą karo techniką. Balandžio 11 d. L. Gbagbo buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą. Prieš pat suėmimą, suprasdamas padėties beviltiškumą, jis pakvietė savo šalininkus sudėti ginklus ir „grįžti prie normalios nekarinio valdymo padėties“.
Irakas
Sadamas Huseinas (nuotr. SCANPIX
Sadamas Huseinas, buvęs Irako prezidentas, valdęs 24 metus, pakartas
1968 metais po perversmo į valdžią atėjo partija „Baas“. S. Huseinas, vienas šios partijos lyderių, tapo viceprezidentu ir pradėjo kontroliuoti vidaus saugumą, specialiąsias tarnybas bei armiją. 1979 metais prezidentas Ahmed Hassan al Bakras atsistatydino, ir valdžią perėmė Sadamas. Po savaitės jis paskelbė apie partijoje „Baas“ atskleistą sąmokslą. 68 aukštus postus užimantys „sąmokslininkai“ buvo suimti, 21-am įvykdyta mirties bausmė. „Dabar mes išgyvename savo stalininę epochą“, – tuomet pareiškė jis. Tikslus S. Huseino režimo aukų skaičius nežinomas. Galimas dalykas, kad jų yra daugiau kaip milijonas. 1988 metais, surengus dujų ataką kurdų mieste Chalabdžoje, žuvo 5 000 žmonių. Vykdant operaciją „Anfal“ šimtai tūkstančių kurdų buvo išvežti iš savo namų, dešimtys tūkstančių sunaikinti. Irakui kariaujant su Iranu (1980–1988 m.) žuvo apie 300 tūkst. žmonių, o įsiveržus į Kuveitą ir susidorojant su kurdais ir šiitais – šimtai tūkstančių. Dešimtys tūkstančių įkalintų žmonių buvo negyvai užkankinti.
2003 metų vasarį JAV pradėjo karinę operaciją prieš Iraką, balandį buvo užimtas Bagdadas, S. Huseino vyriausybė žlugo. Prezidentas buvo sučiuptas 2003 metų gruodžio 13 d., jį aptiko rūsyje Ar Dauro gyvenvietėje. 2005 metų spalį prasidėjo teismas. Diktatorius buvo kaltinamas mirties bausmių ir masinių žudynių vykdymu. 2006 metų lapkritį buvęs Irako prezidentas nuteistas mirties bausme. Kalėjime prieš mirtį Sadamas kasdien skaitė Koraną ir rašė eilėraščius. 2006 metų gruodžio 30 d. jis buvo pakartas, mirties bausmės vykdymas nufilmuotas ir parodytas per Irako televiziją.
Serbija
Slobodanas Miloševičius (nuotr. SCANPIX)
Slobodanas Miloševičius, buvęs Serbijos prezidentas, valdė 11 metų, mirė kalėjime
1999 metų gegužę S. Miloševičius, tuo metu dar Serbijos prezidentas, tarptautinio JT tribunolo buvo apkaltintas karo nusikaltimais, įvykdytais buvusioje Jugoslavijoje, genocidu ir nusikaltimais žmonijai. Jis paskelbtas atsakingu už šimtų tūkstančių Kosovo albanų deportaciją ir masines žudynes per karą Kosove. Vėliau prie šių kaltinimų prisidėjo susidorojimas su 8 000 bosniais musulmonais Srebrenicoje, etiniais valymais Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Po NATO bombardavimų Serbijoje ir karo pabaigos Kosove, 2000 metų rugsėjį S. Miloševičius paskelbė priešlaikinius prezidento rinkimus. Opozicijos lyderis Vojislavas Koštunica surinko daugiau kaip 50 proc. balsų ir laimėjo pirmąjį turą, tačiau rinkimų komisija pareiškė, kad jis surinko tik 48,96 proc., todėl būtinas antrasis turas. Jau kitą dieną, kai buvo paskelbti oficialūs rezultatai, Serbijoje prasidėjo protesto mitingai, į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių. Spalio 5 d. demonstrantai šturmavo parlamentą ir centrinės televizijos pastatą. Vairuotojas Lubislavas Džokičius į televizijos centro šturmą atvažiavo su buldozeriu, todėl ši revoliucija buvo pavadinta buldozerine. Spalio 6 d. S. Miloševičius pripažino V. Koštunicos pergalę ir pranešė atsistatydinąs. 2001 metų kovą serbų policija S. Miloševičių areštavo ir perdavė teismui. Proceso metu jis neigė savo kaltę. 2006 metų kovo 11 dieną ištikus širdies priepuoliui S. Miloševičius mirė.
FAKTAI: Kiti diktatoriai
Nicolae Ceausescu, buvęs Rumunijos diktatorius, 24 metai valdžioje, įvykdyta mirties bausmė
Ferdinandas Marcosas, buvęs Filipinų diktatorius, 20 metų valdžioje, pabėgo iš šalies
Pol Potas, buvęs Kambodžos premjeras, 4 metai valdžioje, nuverstas ir apkaltintas nusikaltimais žmonijai, mirė dar teismo procesui neprasidėjus
Jeanas Claude'as Duvalier, buvęs Haičio prezidentas, 15 metų valdžioje, pabėgo iš šalies
Аugusto Pinochetas, buvęs Čilės prezidentas, 17 metų valdžioje, buvo kaltinamas žmogžudystėmis, mirė iki nuosprendžio paskelbimo
Manuelis Noriega, buvęs Panamos karinis diktatorius, 6 metai valdžioje, kali
Suharto, buvęs Indonezijos prezidentas, 32 metai valdžioje, išėjo į atsargą
CITATA: Pasibaigus žmonių kantrybei, užgesdavo ir diktatorių šlovė, o neretai – ir gyvybė
Leonas Grybauskas
