Nepaisant to, kad valstybei formaliai priklauso tik apie 30 proc. „Orlen“ akcijų, faktiškai būtent ji valdo bendrovę, kuri yra tarp penkių didžiausių mokesčių mokėtojų Lenkijoje. Koncerno prezidentas gruodžio 7-ąją pareiškė, kad šis įsigijimas atitinka „Orlen“ vystymosi strategiją, rašoma BBC.
Tačiau šis sandoris sukėlė ir lenkų politikų bei žurnalistų bangą – tiek opozicinių pažiūrų, tiek ir valdančiųjų. Pastarieji, aišku, sveikina šiuos pokyčius šalies žiniasklaidos rinkoje: jie ir anksčiau tvirtino, kad lenkų žiniasklaidą turi valdyti lenkų savininkai, o ankstesniais „Polska Press“ savininkais buvo vokiečių bendrovė „Verlagsgruppe Passau“.
Opozicija, priešingai, skelbia apie visuomeninio Lenkijos gyvenimo „putinizaciją“ ir vadina šį sandorį „juoda diena žiniasklaidos laisvei“.
Kas yra „Polska Press“
Žiniasklaidos grupė „Polska Press“ – esminis Lenkijos spaudos rinkos žaidėjas. Ji leidžia 20 iš 24 Lenkijoje leidžiamų regioninių kasdienių laikraščių, o taip pat apie 120 vietos savaitraščių, kurie yra spausdinami 6 šiai žiniasklaidos grupei priklausančiose spaustuvėse. Be to, jai priklauso dešimtys interneto tinklapių – nuo internetinių mokymų ir tinklapių moterų auditorijai iki žemės ūkio ar statybų tematikos.
„PKN Orlen“ valdybos pirmininkas Danielis Obajtekas pareiškė, kad žiniasklaidos grupės įsigijimas atitinka jo valdomos bendrovės planus stiprinti įtaką mažmeninėje prekyboje. Pasak jo, „Polska Press“ kontrolė suteiks jo koncernui galimybę pasiekti 17,4 mln. šios grupės tinklapių lankytojų (Lenkijos gyventojų skaičius siekia apie 38 mln. žmonių) ir, tokiu būtu, didinti savo klientų ratą.
Lenkijos žiniasklaidos ekspertai tvirtina, kad vienas iš vertingiausių „Polska Press“ aktyvų yra vadinamosios „big data“ kategorijos duomenys – beveik pusės šalies žmonių interesų, jų pomėgių ir polinkių įsigyti vieną ar kitą prekę.
Kitas svarbus faktas, kad šią vasarą „PKN Orlen“ įsigijo „Ruch“ – didžiausią Lenkijoje spaudos platinimo tinklą, kuris pastaraisiais metais buvo susidūręs su dideliais finansiniais sunkumais. Tikėtina, kad tai buvo planuotas žingsnis dar efektyviau pasiekti savo būsimus skaitytojus.
Suma, už kurią Lenkijos energetikos gigantei pavyko įsigyti „Polska Press“, nėra įvardijama. Buvę savininkai pareiškė, kad pardavimą vykdė dėl „strateginių sumetimų“ ir nusprendė koncentruotis į Vokietijos rinką.
Budapeštas ar Maskva?
Nors pranešime apie įvykdytą „Polska Press“ įsigijimą naujieji savininkai niekaip neužsimena apie politinę naudą, Varšuvoje, sužinojus apie sandorio įgyvendinimą, daugiau apie nieką ir nekalbama.
Esmė tame, kad valdančiosios „Teisė ir teisingumas“ partijos atstovai jau ne pirmus metus piktinasi užsienio investuotojais šalies žiniasklaidoje.
Ar jie yra bent kažkiek teisūs, sunku išsiaiškinti, rašoma BBC: praėjusio šimtmečio pabaigoje Vakarų – visų pirma vokiečių – investuotojai iš tiesų įkūrė ar nupirko dalį Lenkijos žiniasklaidos priemonių. Kita vertus, gana daug įtakingų ir didelį tiražą turinčių leidinių, – ne tik opozicinių, bet ir valdžiai lojalių, – priklauso būtent vietos verslams.
Tačiau „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczinskis, kurį dažnai vadina realiuoju Lenkijos vadovu, nors ir užimančiu gana nereikšmingą vicepremjero postą, šių metų vasarą pareiškė: „Žiniasklaida Lenkijoje turi būti lenkiška“, šią frazę galima laikyti dabartinės valdžios veiklos programos postulatu.
Vos šalies prezidento rinkimuose nugalėjus partijos atstovui Andrzejui Dudai, net keli žymūs „Teisė ir teisingumas“ atstovai pareiškė, kad vienas iš antrosios kadencijos prioritetų bus Lenkijos žiniasklaidos priemonių „repolonizacija“.
Požiūris į „repolonizaciją“ pačioje Lenkijoje kardinaliai skiriasi. Tas pats J. Kaczinskis yra sakęs, kad užsienio kapitalo žiniasklaida dažnai savo žiūrovams ir skaitytojams „pateikia absoliučiai neteisingą Lenkijos ir pasaulio įvaizdį“.
Oponuojantys jam tikina, kad per penkerius „Teisės ir teisingumo“ valdymo metu valstybinė televizija ir radijas virto propagandos mašina, o griežta cenzūra pasireiškia net ir muzikos laidose.
Lenkijoje tvirtinama: siekdama „repolonizuoti“ žiniasklaidą Lenkijos valdančioji partija orientuojasi į savo geopolitinių sąjungininkų – Vengrijos prezidento Viktoro Orbano ir jo partiją „FIDES“. Šioje šalyje per pastaruosius kelerius metus dešimtys nepriklausomų žiniasklaidos priemonių tokiomis nebeliko pagal tokį patį scenarijų: staiga atsirasdavo nauji savininkai, kurie iš pradžių žadėdavo nesikišti į redakcinę politiką, o vėliau – cenzūruodavo televizijos eterį ir laikraščių straipsnius.
Dabar Vengrijos žodžio laisvės būklė – nuolatinės Briuselio ir įvairių visuomeninių organizacijų kritikos objektas.
Tačiau, analizuodami pastarąsias tendencijas Lenkijos žiniasklaidoje, lenkų apžvalgininkai įžvelgia analogų ne tik su Vengrija.
„Valstybinis kuro koncernas, kuris įsigyja nepriklausomą žiniasklaidos priemonę, – tai visuomeninio gyvenimo Lenkijoje putinizacijos scenarijus. Nėra demokratijos be laisvos žiniasklaidos. Lenkams lieka vis mažiau patikimų informacijos šaltinių, o valdžia tampa vis labiau nebaudžiama. Bent jau kol kas“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Seimo deputatas, opozicijos atstovas Janas Grabiecas.
Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis parašė dar tiesmukiau: „Orlen tampa (partijos) „Teisė ir teisingumas“ „Gazprom“.
Valdžios atstovai siūlo „nedramatizuoti situacijos“. Lenkijos valdžios atstovas Petras Mulleris pareiškė, kad kalba šiuo atveju yra apie „konkrečios korporacijos grynai komercinį sprendimą“, kuris yra panašus į „Amazon“ įsigytą „Washington Post“, o tam, kad „būtų prognozuojami juodieji scenarijai, kuriuos bando piešti opozicija, nėra jokio pagrindo“.
Kas bus toliau?
Negalima sakyti, kad „Orlen“ įsigytas didžiausias Lenkijos regioninės spaudos žaidėjas tapo didžiule staigmena. Dar šių metų spalį apie vykstančias derybas šiuo klausimu rašė „The Economist“.
„Nepaisant to, kad dauguma („Polska Press“ leidžiamų) leidinių turi gana nedidelį tiražą, jie yra svarbūs valdančiajai partijai, nes jų skaitytojai – tai kaimiškų, labai katalikiškų Lenkijos regionų, gyventojai, tai yra jų elektorato pagrindas“, – aiškinama „The Economist“.
Būtent šiuo metu „Teisė ir teisingumas“ susidūrė su reitingų problema ir tai, kad jiems yra būtinas jų ištikimų sąjungininkų mobilizavimas, yra neužginčijamas faktas. Kalbama čia ne tik apie masinius protestus dėl faktinio abortų draudimo šalyje įvedimo, tačiau ir dėl to, kad lenkų valdžia demonstruoja abejotiną sėkmę kovoje su koronavirusu.
Kita vertus, vargu ar tokio dydžio investicija į žiniasklaidos grupę yra skirta tik „gesinti gaisrus“, su kuriais partija kovoja konkrečiu laikotarpiu. Varšuvos universiteto profesorius, buvęs sveikatos apsaugos ministras Lukashas Shumovsky radijui „TOK FM“ pasakojo, kad gavę vietos žiniasklaidos ir internetų portalų kontrolę, partijos „Teisė ir teisingumas“ nariai labiau ruošiasi rinkimams Lenkijoje 2023-iaisiais.
Opoziciniame leidinyje „Gazeta Wyborcza“ rašoma, kad dabar reiks įdėmiai stebėti, kas toliau vyks su „Polska Press“: jeigu ten bus įvesta cenzūra, o darbuotojus vers lojaliais sau, laisvoji žiniasklaida turės garsiai apie tai kalbėti, o skaitytojai – ieškoti naujų informacijos šaltinių.
Dar vienas pavojaus signalas ir būsimų protesto akcijų priežastimi gali būti taip vadinama „žiniasklaidos dekocentracija“ (dar viena valdančiųjų Lenkijoje vystoma idėja, kuri draustų užsienio investuotojams turėti daugiau nei 30 proc. bet kurios žiniasklaidos priemonės akcijų), kuri visiškai sunaikintų kitus, nuo valdžios nepriklausomus, žiniasklaidos centrus.
