REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Latvijos geležinkeliai dėl prieš dešimtmetį išardyto Rengės ruožo iš valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ reikalauja 57 mln. eurų. Lietuvos bendrovė gautą pretenziją laiko nepagrįsta.

Latvijos geležinkeliai dėl prieš dešimtmetį išardyto Rengės ruožo iš valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ reikalauja 57 mln. eurų. Lietuvos bendrovė gautą pretenziją laiko nepagrįsta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvos geležinkeliai“ pranešė pirmadienį sulaukę Latvijos bendrovės pretenzijos.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad Latvijos žingsnis yra politiniai žaidimai prieš rinkimus.

REKLAMA

„Vertiname šį Latvijos žingsnį kaip politinių žaidimų apraišką, artėjant spalio mėnesio rinkimams. Lieka tik apgailestauti, kad Ryga nesulaukė bylos su Europos Komisija pabaigos. Lietuva jau pradėjo atstatyti Rengę, dedamos visos pastangos, kad senas konfliktas būtų išspręstas“, – pranešime sakė R. Masiulis.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ kaip nepagrįstą vertina iš bendrovės „Latvijas dzelzceļš“ („Latvijos geležinkeliai“) gautą pretenziją dėl Rengės ruožo.

REKLAMA
REKLAMA

„Latvijas dzelzceļš“ kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“ prašydami suteikti informaciją, kada bus atkurtas eismas vadinamuoju Rengės ruožu. Be to, prašoma sumokėti kompensaciją už negautą pelną laikotarpiu, kuomet Rengės ruožas nebuvo naudojamas.

„Su Europos Komisija esame susiderinę planą dėl eismo Rengės ruožu atkūrimo ir šio plano laikomės. Visus darbus Rengės ruože planuojame pabaigti iki kitų metų pabaigos. Tuo tarpu skaičiavimams apie neva negautą pelną trūksta pagrįstumo, nes į Latviją vežtų krovinių kiekiai tiek iki Rengės, tiek po jos nepasikeitė“, - komentuoja „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išardžius vadinamąjį Rengės geležinkelio ruožą ir toliau užtikrinamos galimybės susisiekti geležinkeliu su Latvija. 2007 metais, kai dar buvo naudojamas Rengės ruožas, iš Lietuvos į Latviją vežta 675 tūkst. tonų naftos produktų (jie sudaro didžiausią eksportuojamos produkcijos dalį).

 

Kai Rengės ruožas nebebuvo naudojamas, iš Lietuvos į Latviją išvežtų naftos produktų kiekis svyravo nuo 480 tūkst. iki 941 tūkst. tonų per metus.

 

Šiuo metu esamos jungtys su Latvija nėra pilnai išnaudojamos, o dalimi kelių eismas nevyksta jau 15 metų. „Latvijas dzelzceļš“ turėjo galimybę vežti naftos produktus iš Lietuvos kitomis kryptimis, tačiau šiomis galimybėmis nebandyta pasinaudoti.

REKLAMA

Visa „Latvijas dzelzceļš“ reikalavimų suma siekia beveik 57 mln. eurų.

Pastaruoju metu konkurencija Baltijos šalių rinkoje darėsi vis aršesnė. Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkeliai“ pagal vežtų krovinių kiekį aplenkė „Latvijas dzelzceļš“.

 

„Lietuvos geležinkeliai“ yra apskundę Europos Sąjungos Bendrajam teismui Europos Komisijos sprendimą dėl Rengės ruožo ir skirtą baudą. Ši byla nėra baigta.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų