Jis taip pat pabrėžė, kad NATO išlaiko atvirų durų politiką ir yra pasiryžusi priimti naujų narių, jei šios to norėtų.
„Nors Lietuva priklauso NATO, o Suomija – ne, į regioninio saugumo grėsmes žvelgiame vienodai ir jaučiame atsakomybę už šį saugumą. Kylantys saugumo iššūkiai suteikia galimybę sustiprinti bendradarbiavimą šiais klausimais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Helsinkyje teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Suomijos užsienio reikalų ministru Pekka Haavisto, Rusijai prie Ukrainos sienos telkiant karines pajėgas, o Vakarams baiminantis galimos invazijos ir karinio konflikto Europoje.
Reaguodamas į besikeičiančią saugumo situaciją, Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) savo naujametinėje kalboje sakė, kad jo šalis, „be kita ko, tebeturi galimybę kreiptis dėl narystės NATO, jei pati taip nuspręstų“.
Tai šalyje iš naujo paskatino diskusijas dėl Helsinkio galimo tapimo bloko nare.
G. Landsbergio teigimu, tai tarptautinės arenos dalyviams turėjo priminti, kad „NATO turi ir liks atvirų durų politiką palaikančia organizacija“.
