Jungtinės Valstijos pasveikino šį žingsnį, o valstybės sekretorius Johnas Kerry sakė, kad jis žymi „reikšmingą pažangą“, Teheranui įgyvendinant susitarimą, kuris turi neleisti šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino tą pranešimą, kai Irano atominės energetikos organizacijos vadovas Ali Akbaras Salehi nurodė naujienų agentūrai ISNA: „Apsikeitimo kuru procesas įvyko.“
ISNA pranešime sakoma, kad Iranas pasiuntė 8,5 tonos mažai prisodrinto urano į Rusiją ir gavo „mainais apie 140 tonų gamtinio urano“.
JAV valstybės departamento atstovas Markas Toneris sakė, kad tą krovinį sudarė 25 tūkst. svarų (apie 11,3 tonos) „įvairios mažai prisodrinto urano medžiagos“, tokios kaip iki 5 ir 20 proc. prisodrintas uranas, metalo laužas ir nebaigtos gamint kuro plokštelės.
„Taigi, manau, kad tai iš tikrųjų sudaro beveik visas dabartines Irano prisodrinto urano atsargas“, – pridūrė jis.
Pagal liepą Vienoje sudarytą sutartį su galingųjų šalių grupe „P5 plius 1“ Teheranas sutiko sumažinti savo turimas mažai prisodrinto urano atsargas ir pasilikti mažiau negu 300 kilogramų šių medžiagų.
Tokiu atveju šiitiška respublika nebeturėtų pakankamai kuro, kurį galėtų greitai prisodrinti iki lygio, reikalingo branduolinių ginklų gamybai, o vadinamasis proveržio laikotarpis pailgėtų iki daugiau negu metų.
J.Kerry sakė, kad dėl pastarojo urano išgabenimo į Rusiją Iranui reikėtų trigubai daugiau laiko, kad jis pasigamintų pakankamai branduolinių medžiagų vienam atominiam užtaisui: nuo 2–3 mėnesių iki 6–9 mėnesių.
Jis pridūrė, kad tai yra „reikšmingas žingsnis Iranui vykdant savo įsipareigojimą turėti ne daugiau negu 300 kilogramų mažai prisodrinto urano iki Įgyvendinimo dienos“.
„Įgyvendinimo diena“, kuri gali būti paskelbta jau ateinančio mėnesio pradžioje, kai Jungtinių Tautų tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) nutars, kad Teheranas įvykdė savo įsipareigojimus.
