Stichiška Biržų senamiesčio komercializacija, keistas valdininkų noras besąlygiškai tenkinti verslininkų interesus ir likimo valiai palikti visuomenei svarbūs objektai. Taip galima pavadinti Biržuose susiklosčiusią situaciją, kurią iš mirties taško pajudino bundantis rajono tarybos narių sąmoningumas bei savigarba. Paradoksalu, tačiau kultūrai šį sykį pasitarnavo ir verslininkų (ar jiems talkinusių valdininkų?)... įžūlumas.
Verslininkų norai ir valdininkų dainelė
Kai Rotušės gatvės 18 name prasidėjo statybos darbai, korespondentus prišaukė kaimynai. Žmonės kvietė pažiūrėti, kaip turi gyventi iš rekonstruojamo namo neiškraustyta senolė, prie kurios būsto durų buvo iškasta gili duobė. Toli gražu ne kosmetinius, o esminius pastato pertvarkymo darbus stebintys biržiečiai kraipė galvas, regėdami drąsiai traktoriais rausiamą senamiesčio teritoriją.
Nors darbai virte virė ir daugeliui buvo aišku, jog gyvenamuoju namu čia net nekvepia, atsakingi savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus darbuotojai tuomet negalėjo parodyti rekonstrukcijos projekto ir kalbėjo apie verslininko geranoriškumą. Tikino, jog sklypo detaliojo plano rengti nereikėję, nes nekeičiama namų valdos paskirtis - tai esanti gyvenamojo namo teritorija.
Kai buvo rekonstruotas namelis, pasikeitė ir dainelė. „Šito dabar nori pastato savininkai Juknos", - tarybos nariams ramiai paaiškino tie patys valdininkai, pakišę sprendimo projektą, kad būtų įteisinta komercinė sklypo paskirtis. Tai reiškia norą, kad iš gyvenamosios teritorijos sklypas Rotušės gatvėje virstų komercinės paskirties objektų teritorija, o vadinamas gyvenamasis namas būtų rekonstruotas į prekybos - paslaugų paskirties pastatą.
Kodėl nuo to ir nebuvo pradėta namo rekonstrukcija? Kaip atsakymas gali būti tarybos nario Petro Kalkio žodžiai.
„Dabar Biržuose atsirado tokia praktika - pirma padaroma, o paskui prašoma tarybos sutikimo", - Ekonomikos ir verslo plėtros komitete kalbėjo P. Kalkys.
Tarybos narys Kęstutis Slavinskas tuomet pastebėjo, kad jis supranta verslininkus, suinteresuotus su įstatymais ir nustatyta tvarka elgtis taip, kaip jiems labiau naudinga. Tačiau valstybės tarnautojų elgesys, švelniai tariant, tarybos nariui pasirodęs negražus. „Nereikia visų mūsų laikyti durniais", - tiesmukiškai kalbėjo K. Slavinskas. Bet suinteresuotų valdininkų argumentų, deja, neišgirdo.
Sprendimo projekte užfiksuota ir tai, jog bendrajame miesto plane minėtas sklypas yra pažymėtas kaip daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija. Savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė bei laikinai Architektūros ir urbanistikos skyriui vadovaujanti Loreta Munikienė prašė leidimo detalųjį planą rengti nekreipiant dėmesio į bendrąjį miesto planą. Jų manymu, tai „neturės esminės urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar bendrojo planavimo teritorijų panaudojimui".
Rajono tarybos posėdyje turėjo būti nuspręsta, ar šis nekuklus planas bus palaimintas.
Ar Rotušės gatvėje liks kultūros puoselėtojo namo žymė?
Baltais plastikiniais langais papuoštas medinis senamiesčio namas nėra eilinis pastatas. Biržiečiai jį žino kaip notaro Prano Lemberto namą. Teatralo, poeto, aktoriaus duonos ragavęs teisininkas Pranas Lembertas į Biržus atvyko 1926 metais ir darbais savo vardą įrašė į Biržų miesto kultūros istorijos puslapius. Spektaklio režisierius, „Mūzos" draugijos valdybos narys, Lietuvai pagražinti draugijos veikėjas, daug prisidėjęs prie miesto tvarkymo, teniso aikštyno pilies teritorijoje įrengimo ir t. t.
Kadaise prie namo buvo pritvirtinta atminimo lenta su notaro Prano Lemberto vardu. Jos likimas, ko gero, neaiškus, kaip ir daugelio žymių žmonių atminimui pastatytų, tačiau naujų savininkų nuplėštų, nuverstų ar dingusių ženklų. Tokia mūsų vietos kultūros realybė.
Apie tai prabilta rajono tarybos posėdyje svarstant P. Lemberto namo likimo klausimą.
K. Slavinskas dar sykį pakartojo, kad dėl siekimo atgaline data įteisinti projektus jis verslininkų nekaltina. „Aš jų vietoje daryčiau tą patį, jei šitaip elgtis leidžia savivaldybės institucijos", - sakė tarybos narys. Jis priminė apie Prano Lemberto atminimui skirtą lentą ir klausė, ar ji bus grąžinta ten, kur buvusi. K. Slavinskas taip pat uždavė esminį klausimą apie galimybę visą sklypą iki pat gatvės paversti prekybos objektu.
„Veiklus verslininkas bijūnų didžiuliame sklype neaugins", - kalbėjo tarybos narys ir klausė, ar yra garantija, jog prieš žymųjį namą neatsiras didžiulis prekybos centras.
Paaiškėjo, kad tokios garantijos nėra. Komercijai skirtas sklypas galės būti užstatytas iki pat gatvės. P. Lemberto namo nesaugo jokie įstatymai - paprasčiausiai niekur neužfiksuota, kad jis yra istoriškai reikšmingas ir saugotinas.
Tuomet tarybos narė Stasė Eitavičienė pasuko prie platesnio požiūrio į šį klausimą.
„Ar negalvojate, kad reikia grįžti prie vietinių kultūros vertybių registro parengimo? Juk tai būtų apsauga nuo panašių dalykų", - kalbėjo S. Eitavičienė, sulaukusi administracijos direktorės pritarimo - tam tereikia rajono tarybos sprendimo.
Tarybos narė Ramunė Čigienė pasiūlė klausimo dėl kultūros vertybių registro nevilkinti ir jį tuoj pat įtraukti į rajono tarybos pirmojo pusmečio darbo planą. „Jei neleisim, mus gali apskųsti Vyriausybės atstovui", - perspėjo posėdžio pirmininkas Regimantas Ramonas, pajutęs, jog sprendimo projektui dėl sklypo paskirties keitimo gali būti nepritarta.
Dauguma rajono savivaldybės tarybos narių nepalaikė savivaldybės administracijos teikiamo projekto, numatančio pakeisti sklypo naudojimo būdą Rotušės gatvėje, prie P. Lemberto namo. Už projektą pakilo tik aštuonių valdančiosios daugumos narių rankos. Posėdyje dalyvavo 22 tarybos nariai.
„Tai yra pamoka įžūliai besielgiančiai savivaldybės administracijai", - savo poziciją komentavo tarybos nariai.
Reikės vertinti kultūros paveldo objektus
Savivaldybėje dirbanti paveldosaugos specialistė Danutė Černienė sakė, jog notaro Prano Lemberto namas gali būti įtrauktas į vietinės reikšmės, vietinio lygmens kultūros paveldo objektų sąrašą.
„Tokius objektus turėtų vertinti sudaryta taryba, kurios iki šiol rajone nėra", - kalbėjo už rajono kultūros paveldo objektų saugą atsakinga D. Černienė, minėdama ir tam būtiną finansavimą. Ji pripažino, jog reikėtų, kad P. Lemberto namas būtų pripažintas istorine vertybe ir patektų į vietinės reikšmės paveldo objektų sąrašą.
Kas pasirūpins, kad į pagaliau žadamą kurti registrą patektų visi Biržų krašto istorijai bei kultūrai svarbūs objektai?
Alfreda Gudienė
