REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės pase gali būti rašomi nesulietuvinti, tačiau ne pagrindiniame asmens dokumento skyriuje, ir tai negali būti prilyginta įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.

REKLAMA
REKLAMA

Tokiu atveju nebūtų paneigti iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir kad viešajame valstybės gyvenime turi būti vartojama valstybinė kalba, teigia KT.

REKLAMA

Anot KT, įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, tačiau reikia apibrėžti pagrindus, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis tai gali būti daroma.

Tikimasi, kad šis KT sprendimas padės tašką Lietuvos lenkų pavardžių rašymo problemoje. Jie reikalauja, kad asmens dokumentuose jų vardai ir pavardės būtų rašomi ne tik lietuviškai, bet ir lenkiškais rašmenimis.

REKLAMA
REKLAMA

R. Palaitis: tai reikalaus papildomų išlaidų

Toks KT išaiškinimas pareikalaus ne tik nemažų papildomų išlaidų, bet ir atvers galimybę retų kalbų atstovams reikalauti, kad jų pavardės būtų taip pat rašomos originalo kalba, teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

"Be abejo, tai bus papildomos, pakankamai nemažos išlaidos. Tiksliai pasakyti negaliu, bet tai kelių dešimčių milijonų eilė, man rodos, apie 10 mln. litų. (...) Atsiras galimybė ne tik lietuviška abėcėle spausdinti. Ir tiktai padarius tokį žingsnį, nors iš pradžių kalba eitų apie lenkus, visiškai taptų nebeaišku, o kodėl kinas ar kitos tautybės atstovas su kitokiais rašmenimis negalės pareikalauti to paties. Tada mūsų duomenų išrašymo centras turės plėsti abėcėlę, o tai kainuoja pinigus", - penktadienį žurnalistams sakė R. Palaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vidaus reikalų ministras, paklaustas, ar dėl to gali pailgėti dokumento išdavimo laikas, vienareikšmiškai atsakyti negalėjo.

"Tam tiesiog reikėtų pasiruošti. Jeigu tam būtų pasiruošta, pats laikas neilgėtų. Tačiau įsivaizduokite, jog tai nereiškia vien spausdintuvo pakeitimą ir galimybę jame atspausdinti rašmenis. Turi būti galimybė ir įvesti tuos rašmenis į kompiuterinę sistemą. O tai reiškia, kad visose migracijos tarnybose, konsulinėse įstaigose reiktų tokią galimybę padaryti. Tai pakankamai didelis mastas, kuris vis tiek įsileis į nemažus pinigus", - konstatavo jis.

REKLAMA

***

Parlamentarai, pritarę Seimo nario Gintaro Songailos pasiūlymui, teigė, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vykstant globalizacijai, daugėjant Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir imančių jų pavardes, tampa vis aktualesnis galutinis asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinis sutvarkymas.

„Saugant lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, konstitucinį statusą, kartu būtina užtikrinti asmens tapatybę patvirtinančių įrašų autentiškumą tais atvejais, kai toks įrašas pirminiame šaltinyje (kitos valstybės išduotame dokumente) buvo parašytas kita kalba. Tai gali būti svarbu tiek keliaujant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais, tiek disponuojant nekilnojamuoju turtu ar turint kitų ūkinių bei teisinių santykių tarp valstybių“, - argumentavo Seimo nariai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų