Per trejus stebėjimo metus didžiausi kainų didėjimo lūkesčiai buvo užfiksuoti 2014 metų kovą ir birželį. Tuo metu, kad būsto kainos didės, manė trys iš penkių respondentų (atitinkamai 59 proc. ir 58 proc.). „2014 metų pradžioje tokį optimizmo pliūpsnį lėmė euro įvedimo ir jo įtakos būsto kainoms lūkesčiai. Šis optimizmas skatino pirkti būstus. Registrų centro duomenimis, 2014 metais sudarytų butų ir namų pardavimo skaičius buvo maždaug dešimtadaliu didesnis negu 2013 metais. Tačiau būsto kainos smarkiau didėjo tik sostinėje. Remiantis bendrovės „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ duomenimis, per 2014 metus butų kainos Vilniuje padidėjo vidutiniškai 5,1 procento. Tuo tarpu kituose didžiuosiuose miestuose butų kainos augo mažiau (1–2,3 proc.). Statistikos departamento duomenys rodo, kad likusioje šalies dalyje, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę, vidutiniškai būsto kainos netgi šiek tiek sumažėjo - 1,5 procento“,- sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Būsto kainų lūkesčių rodiklio vertė, rodanti teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą, nuo aukščiausios savo vertės 2014 metų kovą sumažėjo maždaug du kartus. Per metus daugiausiai nuomonę dėl būsto kainų tendencijų per artimiausius dvylika mėnesių pakeitė 25-29 metų gyventojai, didmiesčių gyventojai, tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui didesnės negu 300 eurų, tie, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, ir tie, kurie dirba vadovaujamą darbą.
„Tuo, kad didesnes pajamas gaunantieji, didmiesčių gyventojai, įgijusieji aukštąjį išsilavinimą ar dirbantys vadovaujamą darbą šių metų pradžioje mažiau tikėjosi būsto kainų didėjimo, palyginti su kitų grupių respondentais, šiandieninė situacija skiriasi nuo buvusios prieš trejus metus. Taigi šiuo metu stiprėti didesnių kainų lūkesčiams pagrindo nėra. Tikėtina, kad artimiausiu metu sąlygas būsto rinkoje diktuos pirkėjas, o ne pardavėjas“, – sako J. Varanauskienė.
Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2015 metų kovo 19-26 dienomis. Iš viso apklausti 1 049 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15―74 metai, iš 129 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.
