„Finansinių nusikaltimų mastas Europoje šiandien yra milžiniškas. Skaičiuojama, kad jie gali sudaryti nuo 2 iki 5 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA). Europos mastu kalbame apie maždaug 350–800 mlrd. eurų per metus. Ir tai tik Europa. Jei žiūrėtume globaliai, visas finansinių nusikaltimų mastas prilygtų trečiai didžiausiai ekonomikai pasaulyje – po JAV ir Kinijos. Tai parodo šios problemos dydį“, – interviu portalui „Verslo žinios“ sakė jis.
Pasak jo, šiuo metu labiausiai situaciją keičia ir finansinius nusikaltimus skatina technologijų proveržis bei geopolitiniai pokyčiai. Kalbėdamas apie technologijas jis akcentavo dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimą apgaulei.
Tuo metu geopolitiniai pokyčiai, anot S. Krėpštos, susiję su sankcijomis ir bandymais jas apeiti.
„Tai ypač aktualu kalbant apie Rusiją, Iraną ar Šiaurės Korėją. Šioms valstybėms taikomos plačios sankcijos, todėl natūraliai atsiranda stiprios paskatos ieškoti būdų, kaip jas apeiti ir išlaikyti finansinius srautus“, – portalui sakė S. Krėpšta.
Pasak jo, pernai fiksuotas išaugęs kriptovaliutų sprendimų ir stabiliųjų kriptovaliutų naudojimas sankcijų apėjimui.
Kaip skelbė ELTA, prieš praėjusį birželį pradėdamas eiti AMLA valdybos nario pareigas S. Krėpšta dirbo Lietuvos banko (LB) valdyboje.
