Vyriausybės interneto svetainėje paskelbtas dokumentas nurodo „nutraukti Ukrainos ir Europos Sąjungos Asociacijos sutarties ruošimo procesą“.
Taip pat pažymima, kad toks sprendimas priimtas „nacionalinio saugumo naudai“.
Užsienio reikalų ministerijai ir visoms ekonomikos bei politikos ministerijoms Ukrainos vyriausybė nurodė atnaujinti „aktyvų dialogą dėl prekybos ir ekonomikos ryšių atnaujinimo su Rusija ir kitomis Muitų sąjungos bei NVS valstybėmis“, sakoma ministrų kabineto nutartyje, kurią pasirašė premjeras Mykola Azarovas.
Galutinai užkirsdama kelią Ukrainai pasirašyti šią sutartį kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime, vyriausybė pasiūlė sukurti trišalę Ukrainos, Europos Sąjungos ir Rusijos prekybos komisiją, kad būtų išnagrinėtas „kompleksas klausimų, skirtų prarastų gamybos apimčių ir prekybos bei ekonomikos santykių atkūrimui“.
Pasak Ukrainos vicepremjero Jurijaus Boikos, pasirengimas Asociacijos sutarties pasirašymui vėl būsiąs atnaujintas, kai bus rastas būdas, kaip iš Europos rinkos kompensuoti pramonės gamybos smukimą ir pagerinti santykius su NVS. Anot jo, jeigu tokio kompensavimo nebus „rimtai nukentės Ukrainos ekonomika“.
Putinas sutiktų su trišalėmis Rusijos, Ukrainos ir ES derybomis, neprieštarauja Ukrainos ir ES asociacijai, bet būtų prieš jos stojimą į NATO
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva sutinka dalyvauti trišalėse derybose su Ukraina ir Europos Sąjunga, kaip siūlo Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. „Mes – už. Bet tik iki sprendimo priėmimo (Asociacijos sutarties su ES pasirašymo)“, – sakė V.Putinas.
Jis taip pat nurodė, kad Rusija nėra prieš Ukrainos siekį tapti asocijuota Europos Sąjungos nare; tačiau, jeigu Kijevas stotų į NATO, tuomet Maskva pasisakytų prieš.
„Mes nesame prieš suverenų Ukrainos pasirinkimą, kad ir koks jis būtų. Mes kalbame apie visai ką kita. Štai, jeigu mums pasakytų, kad Ukraina stoja į NATO, tai mes tuomet būtume realiai prieš“, – sakė V.Putinas ketvirtadienį per Rusijos literatų bendrijos posėdį.
Jis paaiškino, kad karinio bloko infrastruktūros priartėjimas prie Rusijos sienų reiškia tam tikra pavojų šiai šaliai.
„Ekonominiai susivienijimai nekelia jokio pavojaus valstybės gynybos galios požiūriu. Yra kitokių grėsmių“, – pažymėjo Rusijos prezidentas.
V.Putinas priminė, kad Rusija ir Ukraina yra atviroje rinkoje, kurioje galioja nuliniai eksporto ir importo tarifai; tačiau jeigu Kijevas „atvers vartus“ į Europos Sąjungą ir toms pačioms prekių grupėms įves nulinius tarifus, tada Rusija nebegalės palaikyti ankstesnės tvarkos.
„Mes vedėme derybas su PPO 17 metų, derėjomės dėl kiekvienos pozicijos, o dabar mums tiesiog sako: „Jūsų vartai į Ukrainą atverti, o dabar Ukraina atvers šiuos vartus į Europą“ (ES)“, – nurodė prezidentas ir pabrėžė, kad Rusija privalo ginti savo ekonomiką ir tik tokia yra jos pozicija.
Kaltinimai Rusijai, kad ši šiuo klausimu laikosi „agresyvios politikos“, pasak jo, yra „nesąžiningas požiūris į mūsų pozicijos vertinimą“.
ES komisaras grįžta į Ukrainą, stengdamasis išgelbėti Asociacijos sutartį
Europos Komisijos narys Stefanas Fuele (Štefanas Fiulė) ketvirtadienį grįžta į Ukrainą, siekdamas išgelbėti svarbų Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimą, kurio pasirašymą komplikuoja nesutarimai dėl kalinamos buvusios premjerės Julijos Tymošenko likimo.
Likus savaitei iki numatyto Asociacijos sutarties pasirašymo, ketvirtadienio vakarą S.Fuele turėtų atvykti į Kijevą penktadienio deryboms su šalies valdžios ir opozicijos pareigūnais bei pilietinės visuomenės atstovais, pranešė jo atstovas Peteris Stano (Peteris Stano).
Ši ES plėtros komisaro kelionė į Ukrainą bus antra šią savaitę, ankstesnė jo trijų dienų misija baigėsi trečiadienį.
Apie dar vieną S.Fuele kelionę pranešta po to, kai Ukrainos parlamentas sudavė galbūt lemiamą smūgį istorinės ES ir Ukrainos sutarties pasirašymui, atmetęs visus šešis įstatymų projektus, kurie būtų leidę kalinamai ekspremjerei Julijau Tymošenko išvykti gydytis į užsienį.
S.Fuele atstovas atsisakė kalbėti apie Rados atsisakymą priimti įstatymų projektą, kuris leistų J.Tymošenko tęsti gydymą Vokietijoje.
Pasak jo, ES narės laukia galutinės ataskaitos iš dviejų Europos Parlamento pasiuntinių – Pato Coxo (Pato Kokso) ir Aleksandro Kwasniewskio (Aleksandro Kvasnevskio), kurie 26 kartus lankėsi Ukrainoje, ruošdami ataskaitą apie „selektyvinio teisingumo“ atvejus.
Jų ataskaita „bus lemiama“, priimant sprendimą, ar 28 Bendrijos narių reikalavimai yra „pakankamai patenkinti, kad būtų pasirašyta Asociacijos sutartis“ lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime, sakė P.Stano.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
