Anot gyventojų, Lenkų rinkimų akcijos politikų valdomai Vilniaus rajono savivaldybei steigti lietuviškas mokyklas tiesiog nepalanku, nes lietuvių vaikų tėvai nėra jų rinkėjai. Mat jei rajone lietuviškų mokyklų būtų pakankamai, tėvai gyvenamąją vietą deklaruotų čia pat, o ne Vilniuje ir taip įgytų teisę balsuoti per rinkimus.
Eitminiškių gimnazijos pradinio ugdymo padalinyje Ažulaukėje lietuvių kalba mokosi apie 30 pradinių klasių mokinių ir apie 50 darželinukų. Tačiau, anot Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario Vaido Augūno, tokie darželiai ir mokyklos rajonuose – retenybė. O šią mokyklą įsteigė net ne rajono savivaldybė, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Augūnas sako, kad rajono gyventojams neužtenka darželių ir mokyklų, kur vaikai mokytųsi valstybine kalba, tačiau šią problemą lenkų politikų valdoma Vilniaus rajono savivaldybė ignoruoja: „Kalbam daugiau apie Riešę, Avižienius, tuos priemiestinius rajonus, kur tokios galimybės žmonės neturi ir jiems siūloma vienintelė galimybė siųsti žmones į miestą, kas yra išlaidos ir laiko sąnaudos.“
Tą tik patvirtina Vilniaus rajono seniūnijų gyventojai. Jie įpykę – neturi kur leisti vaikų mokytis. Štai viena Rastinėnų gyventoja Daiva turi tris mažamečius vaikus, kurie mokosi paruošiamosiose klasėse. Bet vaikus kasdien tėvai patys veža į Sudervės darželį, nes Rastinėnuose darželio nėra.
„Visi Rastinėnai vežioja. Dalis Rastinėnų gyventojų tiesiog deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, nes negauna Sudervėj. Sudervėj šiai dienai yra pilna grupė, gal daugiau nepatekusių, ypatingai mažiausio amžiaus vaikų. Visi veža į miestą, kas nepatenka. Vienas iš tėvų deklaruoja gyvenamąją vietą mieste, tada pretenduoja iškart į miesto darželius, bando patekt visaip“, – teigia Rastinėnų gyventoja Daiva Bružienė.
Daiva pasakoja, kad vietiniai gyventojai darželį bando išsireikalauti jau ilgus metus: „Darželio prašo žmonės 13 metų, mano žiniom. Renka sąrašus, sudaro vaikų, kurie lankytų, siunčia savivaldybei su parašais, kas lankytų, prašymus ir savivaldybė sako, kad nėra poreikio. Tai nėra palanku savivaldybei, mano manymu, nes jų rinkėjai mes nesam ir tikriausiai nebūsim.“
Riešėje problema analogiška – nėra nė vienos savivaldybės įsteigtos mokyklos ar darželio valstybine kalba.
„Yra statomas tik vienintelis visam rajone darželis-lopšelis, kuris statomas jau 3 metus, ir kiek teko susipažinti su ranga, dar gali trūkti 3 metus, tai turėsim tik 23–24 metais“, – aiškina Riešės bendruomenės tarybos narys Stasys Mušeikis.
Tie klausimai nuolat keliami, tiesiog nesusilaukia reikiamo dėmesio iš Vilniaus rajono savivaldybės valdininkų pusės.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vilniaus rajone yra apie 15 tūkstančių moksleivių, maždaug 10 tūkstančių mokosi lietuvių kalba, bet pusė jų rajone nesutelpa, todėl kasdien privalo važiuoti mokytis į Vilniaus mokyklas.
„Aišku, šiuos vaikus tėvai yra deklaravę vietą mieste, nors gyvena rajone ir dar yra ŠMSM ministerijos mokyklose virš 3 tūkst. vaikų. Tai galima sakyti drąsiai – pusę savo vaikų savivaldybė nemokina. Tie vaikai kažkur kitur – ministerijos ar Vilniaus mokyklose, o priežastis paprasta. Dėl to, kad jeigu padarys mokyklas ar darželius, tėvai deklaruos gyvenamąją vietą Vilniaus rajone, o jei deklaruos, taip gali būt kad tikrai ir bus, kad už Lenkų rinkimų akciją nebalsuos, viena vienintelė priežastis“, – kalba Vilniaus rajono tarybos narys, ŠMSM atstovas Jonas Vasiliauskas.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys sako, kad nepaisant to, jog mokyklų poreikis didžiulis ir gyventojai nuolat kreipiasi, bandydami išsikovoti lietuvių kalbos grupes jau esamose mokyklose ir darželiuose ir prašo statyti naujas ugdymo įstaigas, savivaldybė problemą neigia ir vardija visai kitus moksleivių skaičius.
„Mes vertinam, kad nuo 5 iki 7 tūkstančių. Rajono savivaldybė mato 60. Sako, kad jie yra išgalvoti. Jie sako įrodykit, kad tie vaikai yra. Mes sako, štai sąrašai. Sako – tai išgalvoti sąrašai“, – priduria V. Augūnas.
Augūnas pasakoja, kad savivaldybės merė Marija Rekst rajono gyvenvietėse apklausas rengti tiesiog atsisakė, tad teisę jas rengti gyventojams teko išsikovoti per teismus. Tačiau net ir teismo įpareigota surengti gyventojų apklausą, savivaldybė tai padarė pačiu nepatogiausiu gyventojams būdu. Į savivaldybę užpildyti formas reikėjo atvykus gyvai, darbo metu.
„Pandemijos metu apklausos buvo organizuotos tiktai vykstant fiziškai darbo metu, su galimybe dvi valandas per savaitę atvykti po darbo. Bet kai dauguma gyventojų čia važinėja į teismą tai realiai sudalyvauti apklausoj dirbančiam žmogui nelabai buvo galimybių“, – priduria D. Bružienė.
„Šiuo metu, pandeminiu laikotarpiu skelbti tokiu būdu apklausas yra labai nepalanku gyventojams. Tai ir įtakojo gyventojų aktyvumo stoką. Džiaugiamės, kad bent vienoje iš seniūnijų ta apklausa įvyko“, – tikina S. Mušeikis.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovai į klausimą, kodėl apklausos buvo surengtos gyvai, atsakė argumentuodami, kad organizuoti vietos gyventojų apklausą elektroninio ryšio priemonėmis nebuvo techninių galimybių. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas mano, kad savivaldybė taip pasielgė sąmoningai.
„Nes jeigu padarys elektroniniu būdu, tai visur ta apklausa ir įvyks, nes paspausti mygtuką žymiai paprasčiau nei eiti kažkur ir gauti tą popierinį lapelį. Tai čia specialiai padarė, pasakė, kad neturi techninių galimybių, nors iš tikrųjų padaryti gali bet kas turintis kompiuterį. Apklausa pavyko vienintelėje Avižienių seniūnijoje, kur virš tūkstančio žmonių pareiškė aiškią poziciją, kad mokyklų lietuvių kalba rajonui reikia“, – sako J. Vasiliauskas.
Tačiau, anot pačių Avižienių gyventojų, net jei problemą savivaldybė kažkada pradėtų spręsti, jie neturi kur dėti vaikų.
„Dabar labai aktualus darželis-lopšelis, nes mes jo tiesiog negauname, čia Bukišky neturim. Yra Avižieniuose, bet kai skambinau į savivaldybę ir bandžiau užregistruoti tai man tiesiog savivaldybėj pasakyta – kad vėlai registruoju ir šansų papulti nėra“, – teigia Bukiškių bendruomenės narė Rūta Uždravienė.
„Bent jau imant ta apylinkę, kur gyvenam, tai visi turim vienintelę mokyklą, kuri net ne savivaldybės, o ministerijos. Galbūt net tas pavyzdys viską ir sako, nes ministerija turi pagrindą steigti mokyklas ten, kur yra negarantuojamas lietuviškų mokyklų įsteigimas, tas faktas daug ką sako“, – tikina Avižienių bendruomenės narys Sigitas Rimkevičius.
Vilniaus rajono švietimo įstaigų pertvarkos plane matosi, kad Vilniaus rajone per 5 metus padaugėjo 15 vietų darželiuose lietuvių kalba, Kauno rajone per tą patį laiką vietų darželiuose lietuvių kalba padaugėjo 1500.
