Vos 57-erių metų iš Šilutės kilęs vyras, karys, šaulys, nuostabus vadas, kolega, nepaprastas draugas – taip apie jį atsiliepia jo artimos aplinkos žmonės ir kolegos – iškeliavo gerokai per anksti. Žinia apie jo netektį buvo labai netikėta.
Kolega pasidalijo šiltais prisiminimais
Mintimis apie A. Ašmontą dalijasi jo ilgametis kolega ir artimas draugas Kėdainių jaunųjų šaulių būrelio vadovas Dmitrijus Tekunovas:
„Su Arvydu kartu pradėjome tarnauti profesinėje karo tarnyboje Kėdainių karo prievolės skyriuje nuo 2017 metų. Jis, žinoma, jau prieš tai 20 metų buvo tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, tad mes su juo kartu Kėdainiuose pradėjome dirbti kaip kolegos. Susipažinome būtent darbe.
Dirbome tą patį darbą vardan Tėvynės: rinkome jaunimą, agitavome, kvietėme stoti į Lietuvos kariuomenę. Jo verbavimo būdas ir stilius man labai patiko, tą metodą dabar taikau ir pats, ir tai išties duoda savo rezultatų.
Jis buvo išskirtinis žmogus tuo, kad turėjo savo charizmą, kuria galėjo „papirkti“ bet kurį, net ir nenorintį tarnauti. Jis padarydavo taip, kad žmogus vienaip ar kitaip atsidurtų ten, kur jam reikia būti, ir atliktų pareigą Tėvynei.
Šis jo bruožas buvo išskirtinis.
Savo profesinėje veikloje jis buvo daugiabriaunė asmenybė: galėjo būti ir šaulys, ir karys, ir jaunųjų šaulių būrelio vadovas, ir mokytojas, instruktorius – pastaruoju metu kaip tik tuo ir užsiėmė, vesdavo pilietiškumo gynybos įgūdžių kursą. Nebuvo tokios sferos, liečiančios krašto apsaugą, kad Arvydas negalėtų jos aptarti ar vesti apie tai užsiėmimų.
Tai buvo jo arkliukas, jo stichija.
Jis buvo vienas iš žymiausių žmonių Kėdainiuose, kurį pažinojo visi – pradedant nuo vyresnio amžiaus ir baigiant jauniausiu. Jis pasižymėjo visose sferose, kurios liečia Tėvynės gynybą.
Jam vadovo pareigos patiko. Jis puikiai tvarkėsi, turėjo prieigą prie žmonių, prie kiekvieno – galėjo prieiti ir prie jauno, ir prie seno, ir prie ligoto, ir prie pikto, ir vis tiek surasti bendrą kalbą. Jo bendravimo įgūdžiai buvo išskirtiniai. Jo vadovavimo stilius buvo vienas geriausių – iš tų, kurie rodo pavyzdį, kaip lyderis turi atlikti savo pareigas. Būtent toks jis ir buvo.
Niekada nebuvo taip, kad jis nenorėtų vadovauti ar sakytų „nenoriu“. Jis tiesiog tai darė, nes jautė, kad tai pareiga, kurią privalo atlikti. Tai buvo misija, kurią jis norėjo atlikti. Ir jis ją vykdė.
Galiu drąsiai teigti, kad jis ją atliko.
Žinoma, jis galėjo tai daryti dar ne vienerius metus, bet… yra, kaip yra. Gyvenimas nenuspėjamas, ir niekada nežinai, kada ateis paskutinė diena.
Kaip paprastas žmogus, kaip draugas jis buvo nuoširdus, patikimas, niekada nepavesdavo ir niekada nėra pasakęs blogo žodžio. Jei turėdavome kokių nors nesutarimų, visada juos išspręsdavome taikiai, konstruktyviai.
Jis buvo labai empatiškas, labai užjaučiantis, patariantis. Net negalėčiau jo apibūdinti vienu žodžiu.
Man jis buvo kaip tėvas, kaip vyresnis brolis. Jis buvo draugas, šeimos narys. Mes taip artimai bendravome šeimomis, kad nebūdavo dienos, jog nesusiskambintume ar nesusitiktume. Visada palaikėme glaudų ir stiprų ryšį“.
Atsisveikinimas
Arvydas Ašmontas bus pašarvotas lapkričio 13 d. (ketvirtadienį) nuo 13 val. laidojimo namuose „Gedulo sala“ (Didžioji salė), adresu Skongalio g. 1A, Kėdainiuose.
Šv. Mišios bus laikomos lapkričio 14 d. (penktadienį) 8 val. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje (Radvilų g. 10, Kėdainiai).
Laidotuvės vyks lapkričio 14 d. (penktadienį). Karstas bus išnešamas 13 val.
A. Ašmontas bus laidojamas Kauno gatvės kapinėse.
Teksto autorė: Eglė Kuktienė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
