REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Filmo „Jaunatis“ premjera įvyks greičiau, nei po mėnesio, o bilietų kai kuriuose kino teatruose jau seniai nebėra. Žinoma, šio filmo pasirodymo labiausiai laukia merginos. Kodėl merginos įsimylėjo pastarojo filmo pirmąją dalį („Saulėlydis“)? Kodėl knygos, kuriomis remiantis buvo sukurti šie filmai, vis dar nesitraukia iš perkamiausių knygų sąrašų? Mielos merginos, kas vyksta?

REKLAMA
REKLAMA

Pirmąjį kartą filmą „Saulėlydis“ žiūrėjau su drauge, kuri matydama jį dūsavo jau 5-ąjį kartą... Tai mane privertė susimąstyti. Visi norime būti pastebėtais, įvertintais ir mylimais... Ypatingai merginoms riekia to kaip deguonies. Jei negauname to, tiesiog einame iš proto! Jau nuo vaikystės mergaitės pasižymi  švelnumu, glaudžiasi dažniau prie mamos, o ir žaidimai su lėlėmis („namai“), tampa pirmaisiais „bandymais“ formuoti poros bei šeimyninių santykių viziją. Neneigsiu, kad vyrams to nereikia, tiesiog, jie taip parodo daug solidžiau arba visai to neparodo: „Aš vaikinas! Vyras! O mes, stiprioji lytis, nesiseilėjame!“

REKLAMA

Stebint gražųjį pagrindinį filmo herojų galvojame: „Koks vyriškas: gražus, švelnus, paslaptingas, stiprus, ir kaip jis moka mylėti, rūpintis mergina. Jei tik aš tai turėčiau...“

Tad gal pats laikas nebevaidinti stipriosios lyties ir pripažinti, jog ne kartą svajojome apie mumis pasirūpinti gebančius vyrukus... Bet tokių vyrų realybėje (bent jau man) neteko sutikti. O jei kas sutiko, lai meta į mane akmenį, nes, mano manymu, buvote arba esate apakintos savo iliuzijų ir svajonių, nes kaip bebūtų gaila, visos pasakos turi vienokią ar kitokią pabaigą. Iliuzijoms pasibaigus  vėl žiūrime filmus arba skaitome knygas apie meilę ir svajojame: „Jei tik aš tokį vaikiną sutikčiau....“

REKLAMA
REKLAMA

Tame nėra nieko blogo. Galiu įžvelgti tik pliusus, taigi pradėsiu juos dėlioti. Visų pirma, iš karto galime suformuoti sau tam tikrus realius reikalavimus dėl vaikinų ir santykių su jais. Apsibrėžus savo vertę – mažesnė tikimybė „užlipti“ ant asilų arba tai gali tapti šansu jų tiesiog išvengti.

Pavyzdžiui, yra normalu ir savaime suprantama, kai vaikinai rodo dėmesį mums, dovanoja gėles, sako komplimentus, o jei dar  pakviestų šokti po žvaigždėtu dangumi, skambant romantiškiausiai dainai, tai ištirptumėme kaip pirmas sniegas. Bet dažniausiai, pasirenkame „Asilus“ iš didžiosios raidės, kurių bent menkiausią parodomą dėmesį (jis, pavyzdžiui, tiesiog pristatė tave draugams) priimame kaip „Vau“... Nekeliame aukštų reikalavimų, ir vos pajudintas jo pirštas leidžia jaustis labai pagerbtoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Merginos mėgsta teisinti nevykusius mylimuosius: „Juk jis ir taip man patinka. Svarbiausia mūsų jausmai. Man nieko nereikia.“ Tuo metu labai norisi surėkti: „Išsiblaivyk!“. Vaikinui tokia „medžioklė“ yra ypač lengva, o tai, apie ką mes svajojame, ir ko iš tiesų norime, tik lieka iliuzijomis, bet ar taip turėtų būti? Be abejonės, turite nepamiršti šių  reikalavimų ir tvirtai įsikabinusios laikytis jų kaip didžiausio savo tikslo. Nors kalbama, kad širdžiai neįsakysi, tačiau širdis nepasirinks to, ko aplinkui tiesiog nėra. Kokiame žmonių rate sukatės, tokius vaikinus ir pritraukiate.

REKLAMA

Ar galėtumėte įsivaizduoti Madoną su statybininku? Ne? Jei klube susipažįstate su lengvabūdžiu širdžių daužytoju ir jį įsimylite – nesistebėkite, jei liksite kvailės vietoje. Įsimylėkite tik tuos vaikinus, kurie iš tiesų yra nuoširdūs, paprasti, mokantys duoti, o ne tik imti. Ar verta gaišti laiką ten, kur patiriate emocinį, psichologinį, laiko nuostolį? Ar tikrai visada reikia suteikti vaikinų gyvenimams spalvų, padėti savo širdį po kojomis? Gal ir jiems vertėtų kartais pasistengti? Kuriant santykius „varydamos už du“ labai greitai pavargsite, o ir pačios gerai žinote – nuvarytus arklius tiesiog nušauna...

REKLAMA

Sunku pakeisti tai, kuo, tikime, „kvėpuojame“, gyvename. Mums visada būna lengviau dangstyti, neigti ir elgtis kaip mus „išdresuoja“, nei keisti nusistovėjusias tiesas, savo elgesį. Bet revoliucija jau arti, taigi žydėkime, žydėkime kaip niekad ir tik sau, ir tik dėl savęs, o jei ir atsiras šalia protingas vaikinas – galėsime sau leisti padovanoti tik vieną iš savo žiedų, nes grožis neturi žūti.

Inga Dambrauskaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų