Nors viešojoje erdvėje dažnai sklando teorijos, jog toks tūrio mažinimas yra tiesiog gudrus gamintojų triukas siekiant atitikti griežtus taršos reikalavimus, realybė yra kur kas sudėtingesnė.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Perėjimas prie naujų testavimo metodikų, masinė elektrifikacija ir išaugęs variklių efektyvumas privertė inžinierius iš esmės peržiūrėti erdvės paskirstymą automobilių konstrukcijose.
Svorio įtaka ir griežtėjantys testavimo standartai
Jei pirmosios ir antrosios kartos „Škoda Octavia“ modeliuose buvo montuojamas 55 litrų talpos bakus, tai naujos kartos modeliuose degalų bako talpa priklauso nuo pasirinktos modifikacijos.
Pavyzdžiui, versijose su 1,5 litro benzininiu varikliu degalų bako talpa siekia 45 litrus, o galingesnį variklį turinčiose vRS modifikacijose – 55 litrus.
Dar drastiškesnis pokytis matomas sportinių automobilių segmente. Pirmųjų trijų kartų „Honda Prelude“ modeliuose tilpo 60 litrų degalų bakas, o štai moderniame, hibridinę pavarą turinčiame modelyje buvo sumontuotas 40 litrų talpos bakas.
Šį reiškinį dažnai siekiama susieti su automobilių svoriu. Juk mažesnis degalų kiekis reiškia mažesnį bendrą svorį, o tai tiesiogiai koreliuoja su mažesnėmis anglies dvideginio emisijomis.
Remiantis šiuo metu Europos Sąjungoje galiojančia WLTP testavimo metodika, matavimai atliekami vertinant automobilį, kurio degalų bakas užpildytas 90 procentų.
Nors teoriškai mažesnė talpa leidžia pasiekti geresnius teorinius rezultatus, praktikoje šis svorio skirtumas yra pernelyg menkas, kad darytų lemiamą įtaką, ypač lyginant su tokiais veiksniais kaip aerodinaminis pasipriešinimas, padangų savybės ar variklio valdymo algoritmų nustatymai.
Kita vertus, netrukus įsigaliojantis „Euro 7“ standartas dar labiau apribos gamintojų galimybes manipuliuoti skaičiais, nes kiekviena komplektacija bus vertinama individualiai.
Specialistams tiksliai matuojant net ir ratlankių dydžio ar pavarų dėžės tipo įtaką taršai, tokie paprasti sprendimai kaip atsarginio rato atsisakymas ar bako sumažinimas nebeduos norimo efekto.
Inžineriniai kompromisai
Vis dėlto, tikrosios degalų bakų mažėjimo priežastys slypi sudėtingėjančioje kėbulo konstrukcijoje ir masinėje elektrifikacijoje.
Inžinieriams tenka laviruoti tarp griežtėjančių pasyvaus saugumo reikalavimų, sudėtingų daugiasvirčių galinių pakabų sistemų bei vairavimo asistentų integracijos.
Degalų talpykla inžinieriams jau seniai nebėra tiesiog paprasta ertmė po automobiliu – tai yra sudėtingas komponentas, kurį privalu preciziškai sutalpinti į automobilio struktūrą.
Situaciją dar labiau komplikuoja hibridinių ir iš tinklo įkraunamų hibridinių pavarų atsiradimas. Kadangi elektros motorus maitinančios baterijos užima itin didelę dalį erdvės automobilio dugne, inžinieriams tenka priimti neišvengiamą kompromisą.
Aplinkosaugos reglamentams ir patiems vartotojams reikalaujant kuo didesnio vien elektra nuvažiuojamo atstumo, prioritetas teikiamas didesniam akumuliatoriui.
Puikus šio inžinerinio pasirinkimo pavyzdys yra naujos kartos „Volkswagen Passat“ – versijose su tradiciniais vidaus degimo varikliais montuojamas 66 litrų bakas, tačiau iš tinklo įkraunamos hibridinės modifikacijos pirkėjams tenka pasitenkinti vos 45 litrų talpos degalų baku.
Išaugęs efektyvumas
Nors fizinis įsipilamų degalų kiekis sumažėjo, tai nereiškia proporcingai sutrumpėjusio nuvažiuojamo atstumo.
Modernūs vidaus degimo varikliai veikia nepalyginamai efektyviau už gamintus prieš dešimtmetį ar penkiolika metų.
Jei anksčiau 10 litrų šimtui kilometrų sąnaudos atrodė įprastos, tai su šiuolaikiniais varikliais analogiškomis sąlygomis pakanka nuo penkių iki septynių litrų.
Toks terminio naudingumo koeficiento šuolis leidžia net ir su mažesniu baku įveikti tokį patį ar net didesnį atstumą.
Be to, keičiasi ir pačių vairuotojų įpročiai – esant itin tankiam degalinių tinklui, dauguma vartotojų nebevažinėja tol, kol prietaisų skydelyje užsidega įspėjamoji lemputė. Didelės talpos bakai šiandien išlieka prioritetu tik specializuotame segmente, pavyzdžiui, ilgoms kelionėms greitkeliais skirtuose dyzeliniuose modeliuose.
Verta pridurti, kad įdomią išimtį šioje mažėjimo tendencijoje demonstruoja „Porsche“ gamintojai. Kuriant „911“ modelį, į standartinę komplektaciją įtraukiamas 64 litrų bakas, tačiau maksimalų nuvažiuojamą atstumą vertinantiems klientams palikta pasirinkimo laisvė.
Už kiek didesnę nei 200 eurų priemoką gamintojo atstovybėse galima užsisakyti net 84 litrų talpos baką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
