Kaip pranešta žurnale „Science“, naujoji karta per savo gyvenimą susidurs su septynis kartus didesnėmis karščio bangomis nei tie, gimę prieš 60 metų, jau patyrė ir dar patirs, jei vidutinė pasaulio temperatūra pasieks 3 °C (5,4 °F), palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.
Ne tik karščio bangas – ši karta vidutiniškai išgyvens 2,6 karto daugiau sausrų, 2,8 karto daugiau upių potvynių, beveik tris kartus daugiau prarastų ūkio derlių ir du kartus daugiau gaisrų nei karta, gimusi septintajame dešimtmetyje.
„Šiuo tyrimu mes atskleidžiame esminę klimato kaitos neteisybę kartoms, taip pat šiandieninių suaugusiųjų ir vyresniųjų, esančių valdžioje, atsakomybes“, – sakė vienas iš autorių dr. Joeri Rogelj iš Granthamo instituto „Klimato kaita ir aplinka“.
„Pasekmė to, kad vaikai, visą gyvenimą patirsiantys precedento neturinčius klimato kraštutinumus, dabar gali būti siejama su šiandieninių suaugusiųjų neveiklumu. Tai taip pat parodo, kiek daug galima pasiekti sumažinus išmetamųjų teršalų kiekį“, – pridūrė jis.
Nors didžiausia našta teks mažiausiems, tai nereiškia, kad visi kiti nebus paveikti. Net laikantis Paryžiaus klimato susitarimo reikalavimų apriboti atšilimą iki 1,5 °C (2,7 °F), žmonės, gimę po 1980 m., patirs daugybę karščio bangų, sugadintų derlių, sausrų ir upių potvynių, kurie neįvyktų ikipramoninio klimato sąlygomis.
„Tai iš esmės reiškia, kad jaunesni nei 40 metų žmonės gyvens beprecedentį gyvenimą net ir pagal pačius griežčiausius klimato kaitos švelninimo scenarijus“, – pareiškė profesorius Wimas Thiery, „Vrije Universiteit Brussel“ klimato mokslininkas ir pagrindinis tyrimo autorius.
„Mūsų rezultatai rodo didelę grėsmę jaunų kartų saugumui ir ragina drastiškai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, siekiant apsaugoti jų ateitį“, – pridūrė jis.
Komanda taip pat pabrėžia, kad nelygybė yra ne tik tarp kartų, bet ir tarp skirtingų pasaulio regionų. Nepaisant to, kad išmetamųjų teršalų kiekis yra daug mažesnis, jaunosios kartos pasaulio pietuose patiria daugiau ekstremalių įvykių nei jų kolegos šiaurėje.
„Mačiau, kaip per pastaruosius kelerius metus vis labiau ir labiau klimato krizė veikia Afrikos žemyną, o tai ironiška, nes Afrika yra mažiausiai CO2 išmetantis žemynas, išskyrus Antarktidą“, – kalbėdama „Youth4Climate“ viršūnių susitikime sakė Ugandos klimato aktyvistė Vanessa Nakate.
„Mūsų lyderiams laikas pabusti! Mūsų lyderiams laikas nustoti kalbėti ir pradėti veikti. Atėjo laikas suskaičiuoti realias išlaidas, ir už tai turi sumokėti teršėjai“, – teigė ji.
V. Nakate prašymas nebedalinti tuščių pažadų atkartoja kolegos klimato aktyvistės Gretos Thunberg žodžius, kuriais ji savo kalboje išjuokė pasaulio lyderius.
