REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šįkart Lietuvos televizijos laidos “Klausimėlis” apklausti praeiviai samprotavo, ką galėtų reikšti su apranga susiję žodžiai - frakas, smokingas, sermėga kimono ir dekoltė, o profesorius Libertas Klimka viską sustatė į vietas.

REKLAMA
REKLAMA

Frakas

Elektrėniškės:- Policininkai nešioja fraką.- Kasdien nešioja fraką?- Man atrodo, kad ne.- Tai kokiu atveju?- Kai jie dirba.- Kaip atrodo tas frakas? Kokios spalvos?- Žalios.

REKLAMA

Jurbarkietė:- Pirmąkart gyvenime girdžiu tokį žodį.- Kokį?- Frakas.

Anykštėnas:- Maždaug kaip švarkas, tada būna tokios sagutės, draugai taip sakė, vyšninės spalvos.

Kaišiadoriečiai:- Kas yra frakas?- Pas juos keisti pavadinimai būna tų rūbų.- Pas ką?- Pas kunigus.- Tai frakas kieno drabužis?- Ką aš žinau, gal kunigo.- Iš ko jis pagamintas?- Iš medvilnės gal kokios.

Kaišiadorietė:- Frakas - ant grandinėlės nešiojamas pakabukas.- Ant ko jį kabina?- Ant kaklo.- O kas jį nešioja?- Kas nori.- Vyrai ar moterys?- Vyrai ir moterys.

REKLAMA
REKLAMA

Anykštėnė:- Galvos apdangalas, kurį nešioja arabai.- Ir kaip jis vadinasi?- Frakas.

Tauragiškė:- Kas yra frakas?- Karaliai, kilmingi žmonės.- O Lietuvoj mes frako neturim?- Šiaip jau yra, bet karalių nėra.- O frakas?- Įsivaizduoju, kilmingi žmonės senovėj, aukštus postus turėjo.- Frakai?- Taip.- Kokioj šaly ieškotumėt frako?- Nežinau, senovės Romoj, Egipte, tokiuose miestuose.- Ir ką ten galima surasti?- Frakus, gal.

Prof. L. Klimka: Frakas - iškilmių drabužis. Frako istorija prasideda XVIII a. viduryje. Jis kilo iš karininkų kostiumo, todėl jis tarsi pritaikytas jojimui. Dabar frakus dėvi tiktai labai iškilmingomis progomis dirigentai, muzikantai, solistai. Jis yra prailgintais, suapvalintais skvernais, prie jo dėvimos kelnės su šilkiniais juodais antsiuvais, be atvartų. Kartais fraką žmogus gali tik vieną kartą gyvenime apsivilkti - sakykim, Nobelio premijos laureatai, atsiimdami iš karaliaus rankų tą premiją, dėvi fraką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Smokingas

Kaišiadorietis:- Kas yra smokingas?- Tai uniforma.- Kas tokią uniformą dėvi?- Seimo nariai, ne visi žmonės.- Privaloma?- Ne visiems, bet privaloma.- O kas, jei Seimo narys ateis į posėdį be smokingo?- Išsiskirs iš kitų labai.

Tauragiškis:- Anglijoj, kiek žinau, kiek daugiau.- Kaip tai atrodo?- Rūkas, dūmai kažkokie…- O Lietuvoj rūko nebūna?- Rūkas tai būna, bet ne smokingas…

Anykštėnė:- Smokingas - šiuolaikiškas, prabangiausias drabužis, kurį dabar nešioja.- Senovėje nebuvo smokingo?- Aš nežinau, ar senovėj nešiojo, bet atitinkamai tas platus diržas ir aprangos detalės…

REKLAMA

Elektrėniškė:- Tai kostiumas tikriausiai.- Ir kas jį dėvėjo?- Vežikai.- Ką daro tie vežikai?- Žmones vežioja.- Su kuo?- Su karietom.

Prof. L. Klimka: Smokingas - vakarinis juodas kostiumas, kurį lordas Diuzelendas paruošė specialiai vakariniams pietums. Rūkant, kada vyrai prie židinio susirinkdavo pasišnekėti, kartais užkrisdavo ant atlapų cigaro pelenų. Tai štai, kad juos lengva būtų nubraukti, atlapai buvo siuvami iš šilko.

Sermėga

Tauragiškė:- Sermėga - tai iš valdininkų, žmogus kažkoks.- Čia jo vardas ar pavardė?- Pavardė.- O koks vardas?- Jonas.- Jonas Sermėga?- Taip.

REKLAMA

Anykštėnė:- Kas tai yra sermėga?- Panašiai kaip skarytė.- Kam naudojama?- Kaip rūbas, nuo šalčio užsidengti.

Uteniškiai:- Tai sijonas, ar koks su senove susijęs.- Kas tą sermėgą dėvėdavo?- Moterys.

Elektrėniškis:- Sermėga - tai generolo uniforma, turi antpečius ir turi blizgėti sagos.

Tauragiškis:- Kas tai yra sermėga?- Tikriausiai koks rašytojas ar knygnešys.- Tai čia pavardė?- Tikriausiai.- O koks vardas?- Nežinau.- O kokios šalies rašytojas?- Lietuvos, tikriausiai.

Prof. L. Klimka: Sermėga - XIX a. pradžios lietuvių viršutinis drabužis, siuvamas iš milo. Pakraščiai apvedžioti, papuošti, į liemenį - gražus drabužis. Nors kartais sermėga pavadindavo tokį apsiaustą, kuris nuo lietaus saugodavo. Šiaip jau sermėga - universalus drabužis. Net patarlė sako: “Ta sermėgaitė tai palaidaitė, ta užsikloti, ta pasikloti ir ta mergužėlę vilioti”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kimono

Kaišiadorietė:- Kimono turėtų būti kilimas, nes pradžioj bent jau 3 raidės panašios.

Tauragiškiai:- Kimono - tai čia iš japonų kažkas.- Tai karatė menas.

Elektrėniškės:- Kimono - kovos menas, kur mušasi.- Kas ten mušasi?- Stambūs žmonės, storuliai.- Ką jie ten darė?- Kovojo.

Anykštėnė:- Kaip atrodo kimono?- Tai yra pagaliukai, su kuriais yra valgoma.

Prof. L. Klimka: Kimono - tautinis japonų drabužis. Jis yra laisvo kirpimo, plačiomis rankovėmis (jos taip ir vadinamos - kimono) arba sodės, sujuosiamas juosta obe. Moteriškas kimono yra labai puošnus, iš gražaus šilko. Moterys, pasipuošusios kimono, atrodo kaip egzotiški paukščiai.

REKLAMA

Dekoltė

Anykštėnas:- Kas yra dekoltė?- Mėsai pjaustyti.

Kaišiadorietė:- Kas yra dekoltė?- Tikriausiai paltas žieminis.- Jūs turite dekoltė?- Taip, turiu.- O kaip atrodo?- Paltukas, jie būna trumpi ar ilgi. Užsimetamas, žieminis paltukas.

Uteniškis:- Dekoltė - laivas.- Koks laivas?- Vikingų.- Tai kaip vadinasi tas laivas?- Dekoltė.

Uteniškė:- Kas yra dekoltė?- Miestas. Prancūzijoje

Jurbarkietė:- Dekoltė - ant žarijų kepti kepsniams kažkoks aparatas.

Prof. L. Klimka: Dekoltė yra iškirptė, dėl jos mada labai įvairuodavo. Svarbiausia - laiku sustoti iškerpant.

Praeivių klausinėjo LTV laidos "Klausimėlis" vedėjas Juras Jankevičius.

Šeštadienį, lapkričio 13 d., per LKL varžybų pertrauką (16.50 val.) sužinosime, ką “Klausimėliui”praeiviai pasakojo apie rašytoją Kazį Borutą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų